I.Laurso teigimu, „Fintech“ technologijos į rinką atneša daugiau lygybės ir galimybių plėtotis mažoms įmonėms.
„Hipotetiškai kalbant, šios technologijos veda prie sprendimo, kur žmogus gali gauti 10–20 proc. prieaugio į savo kapitalą, investuojant vieną arba milijoną eurų. Taip pat (suteikia galimybes – red. past.) mažoms įmonėms, ką jau įrodė ir lietuviai, kurie per ICO sugebėjo pritraukti pinigų savo produkto kūrimui ten, kur anksčiau tiesiog fiziškai nebuvo prieinama. Ta finansinių santykių demokratizacija, man atrodo, filosofiškai ir socialiai, yra labai teisingas aspektas“, – 15min studijoje sakė jis.
I.Laursas pažėrė kritikos ir valstybės reguliacinėms institucijoms, kurios neleidžia atlikinėti finansinių operacijų kriptovaliutomis.
Tiesa, jis pažėrė kritikos valdžios institucijoms, iš kurių tikisi greitesnio situacijos supratimo ir sklandesnio procesų vykdymo. I.Laurso nuomone, pirmiausia reikėtų investuoti į nuodugnų procesų supratimą ir tai padaryti greičiau nei kaimynams, tik po to išgryninti sritis, kurios būtų naudingos Lietuvai.
„Visų pirma valstybė privalėtų investuoti į nuodugnų supratimą, kas vyksta, greičiau negu kitos šalys, kad tiesiog suprastume, kur yra galimybės, o kur yra spragos. Taip pat investuoti į greitesnį aplinkos paruošimą greičiau nei kaimynai, nes buvimas pirmu reiškia, kad gaunama grąža yra didesnė. Turėtų investuoti į ekspertus, analizę, kas ir kaip vyksta.
Supratę, kas vyksta, išgryninti, kas šaliai yra labai naudinga, kas šaliai yra kenksminga, ir tada įstatymų paketą, kurie, viena vertus, leistų vystytis technologijoms, kita vertus, neleistų kurti pilkų finansinių schemų“, – teigė pašnekovas.
I.Laursas taip pat pažėrė kritikos ir valstybės reguliacinėms institucijoms, kurios neleidžia atlikinėti finansinių operacijų kriptovaliutomis. Tai esą ne tik prastina Lietuvos konkurencingumą, bet dalis įmonių tiesiog pasirenka registruotis kitose šalyse. 15min studijoje viešėjęs verslininkas įsitikinęs, kad didelę įtaką tam daro ir faktas, jog Lietuvoje dominuoja skandinaviško kapitalo bankai.
„Aiškumo nebuvimas priveda prie to, kad visos institucijos pasirenka saugesnį kelią ir taiko griežtesnes sąlygas, nei galėtų būti. Kažkiek nepatogumų turime dėl to, kad Lietuvoje dominuoja skandinaviški bankai ir Skandinavija yra užėmusi pakankamai konservatyvią poziciją. Nepadeda ir tai, kad Lietuvos bankai gavę žinučių iš priežiūros institucijų, kad kol pasaulyje nepaaiškės, tai gerai ar blogai, mes rekomenduojame susilaikyti. Viešumoje sakoma, kad norime inovuoti, o užnugaryje teikiami raštai, raginantys susilaikyti“, – kalbėjo jis.
Su vienu sėkmingiausiai dirbančių naujosios kartos Lietuvos verslininku kalbėjomės apie šalies investicinę aplinką, „fintech“ sprogimą ir šalies potencialą. Visą pokalbį žiūrėkite įraše.
I.Laursas interviu 15min yra sakęs, kad dabartinė startuolių aplinka primena sprogimą, kurio viduje vyksta dar didesnis super sprogimas finansinių technologijų („FinTech“) srityje.
„Lietuva yra labai palanki šalis ir įeiname į dešimtuką palankiausių šalių pasaulyje „fintech“ inovacijų srityje. Energija sklinda iš startuolių, ypač daug energijos yra „fintech“ srityje“, – teigė jis.
