Nors padėtis panaši, nuo to laiko yra įvykę nemažai svarbių pokyčių, kurie daugumai šių rinkų turėtų padėti išvengti visokeriopos krizės.
Agentūra „Bloomberg“ yra įvertinusi tuometinės ir dabartinės padėties panašumus ir skirtumus.
PANAŠUMAI
Naftos kainų kritimas
Nuo birželio mėnesio naftos kainos krito maždaug 48 proc. iki apytikriai 55 JAV dolerių už barelį ir tai sudarė skaudų smūgį Venesuelos, Rusijos ir Nigerijos eksportuotojams. Iš kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių kainų matyti 97 proc. tikimybė, kad Venesuela per ateinančius penkerius metus nesugebės įvykdyti su savo obligacijomis susijusių įsipareigojimų. Rusijos centrinio banko skaičiavimais, šalies ekonomika, kuriai dėl Ukrainos konflikto taikomos JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kitąmet sumažės 4,7 proc., jeigu naftos kainos sieks 60 JAV dolerių už barelį.
Valiutų kursų kritimas
„Bloomberg“ indeksas, į kurį įtrauktos 20 besivystančių rinkų valiutų, kuriomis prekiaujama aktyviausiai, gruodžio 15 dieną nusileido žemiausiai nuo 2003 metų. Rusijos rublis pirmą kartą smuko žemiau 64 rublių už JAV dolerį kartelės. Turkijos lira nusileido į rekordines žemumas, o Indonezijos rupijos kursas nusileido iki lygio, paskutinį kartą matyto 1998 metais.
Federalinio iždo banko politika
JAV centrinis bankas jau ruošia dirvą pirmajam nuo 2006 metų bazinės palūkanų normos padidinimui, o tai gali nukreipti kapitalą nuo besivystančių valstybių. Pasaulio Bankas pernai apskaičiavo, kad ilgalaikiam JAV obligacijų pajamingumui padidėjus 1 procentiniu punktu, privataus kapitalo srautai į besivystančias valstybes gali sumažėti 50 procentų.
Pažeidžiamos yra didelį einamosios sąskaitos deficitą turinčios šalys, kaip antai Turkija, Pietų Afrika ir Brazilija, teigia Prancūzijos banko „Credit Agricole“ analitikai. Taip pat pažeidžiamos yra ir tokios šalys kaip Malaizija, kurioje užsienio investuotojai valdo 30 proc. vietos vyriausybės skolos.
SKIRTUMAI
Lankstūs valiutų kursai
Besivystančios šalys atsisakė fiksuoto valiutos kurso režimo, kuris buvo labai paplitęs 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, ir leido savo valiutos kursui svyruoti. Nors silpnesnė valiuta skatina infliacijos augimą, ji taip pat gali paskatinti ir ekonomikos augimą, nes pinga eksportas.
Užsienio atsargos
Dabartinės besivystančių valstybių užsienio atsargos yra gerokai didesnės nei jų turėtos atsargos 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, o tai padės joms atlaikyti svyravimus finansų rinkose. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, bendros besivystančių rinkų atsargos sudaro 8,1 trln. JAV dolerių, o 1999 metais ši suma siekė 659 mlrd. JAV dolerių.
Skola
Vyriausybės dabar daugiausia skolinasi vietos valiutomis, o ne JAV doleriais, todėl skolą gali grąžinti nesinaudodamos užsienio atsargomis. TVF duomenimis, užsienio skola pernai sudarė 26 proc. besivystančių valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu 1999 metais ši dalis siekė 40 procentų.
Palūkanų normos
Nors normos kai kuriose besivystančiose valstybėse didėja, jos tebėra itin mažos, palyginti su 1998 metais buvusiais lygiais. Rusija pirmadienio vakare padidino bazinę palūkanų normą 6,5 procentinio punkto iki 17 procentų. Tuo tarpu 1998 metais kai kurios trumpalaikės normos viršijo 100 procentų. Brazilijoje centrinis bankas bazinę palūkanų normą padidino iki 11,75 proc., tačiau ši norma yra daugiau nei perpus mažesnė, palyginti su 1998 metų norma.