Į redakciją kreipėsi vienoje Vilniaus statybų įmonėje dirbantis Petras (pavardė redakcijai žinoma), kuris pasakojo, kad kartu su ukrainiečiais dirbantys lietuviai jau jaučia baimę.
„Jei jie pradeda kosėti, vieną dieną pailsi ir vėl grįžta atgal į darbus. Darbdaviui gerai, nes darbo jėgos statybose reikia, bet ukrainiečiai niekur netikrinami", – baiminosi statybininkas.
Namus statančioje ir renovuojančioje bendrovėje – 30 ukrainiečių, kurie, pasak jo, net nesidomi, kur reiktų kreiptis, kad galėtų išsitirti.
Ministrė: tai darbdavio atsakomybė
Uždarius sienas dėl pandemijos plitimo, Lietuvoje galėjo likti apie 20 tūkstančių ukrainiečių bei kitų piliečių iš trečiųjų šalių, kurie dirba statybose arba vežėjais. Tokią statistiką turi Migracijos departamentas.
Baiminamasi, kad jų niekas netikrina, o patys ukrainiečiai esą numoja ranka į viruso požymius.
Praėjusią savaitę Seimo narys Kęstutis Glaveckas Seimo posėdyje klausė vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės dėl Lietuvoje dirbančių ukrainiečių, tačiau atsakymo sulaukta aptakaus.
„Lietuvoje yra virš 20 tūkst. ukrainiečių ir kitų valstybių atstovų, kurie dar dirba statybose ir kitur. Jie nepatenka į mūsų apsaugos sistemą, mes nežinome, kur jiems pasitikrinti, kas su jais bus. Ar jie negali būti tas didysis židinys, nauji viruso nešiotojai, iš esmės nekontroliuojami?“ – klausė parlamentaras.
Ministrė atsakė, kad darbuotojų sveikata yra darbdavio atsakomybė. „Darbdavys atsakingas už žmogaus buvimą Lietuvoje. Taip, jis turi turėti ir sveikatos draudimą, ir žinoti, kaip suteikti pagalbą, jeigu prireiks, jeigu tas žmogus sunegaluos, sukarščiuos ir taip toliau“, – kalbėjo ministrė.
Pagalbos ieško tik kai plyta užkrenta
Vienoje Vilniaus statybų įmonių dirbantis Petras sako, kad ukrainiečiai statybvietėje tiesiog nekreipia dėmesio į simptomus ir jis nežino nė vieno ukrainiečio, kuris panoro išsitirti dėl koronaviruso.
„Kai pradeda kosėti ar karščiuoti, jie vienai dienai pasiprašo poilsio, po to vėl grįžta ir dirba lyg niekur nieko. Tiesa, darbdavys išduoda kaukes, bet niekas jų nedėvi“, – pasakojo statybininkas.
Pasak jo, darbdavys žiūri pro pirštus į tai, nes į jį dirbantys ukrainiečiai nesikreipia. „Jie nenori prarasti pajamų, o darbdavys – nebrangaus darbuotojo“, – sakė jis. Pasak Petro, statybvietėje dirbantys lietuviai vengia bendrauti su ukrainiečiais, kurių iš viso yra 30.
„Jie gali kreiptis dėl būtinosios pagalbos, jei kas nutiktų. Bet jie tikrai nėra girdėję apie testus, mobiliuosius patikrinimus, jokios pagalbos jie neprašo, jei nenutinka koks nors incidentas“, – pasakojo darbuotojas.
Tiesa, dalis ukrainiečių, kilus pandemijai, paliko Lietuvą, tačiau panašu, kad darbdaviai jų vėl ima ieškoti. Socialiniame tinkle „Faebook“ netrūksta kvietimų ukrainiečiams grįžti ir dirbti Lietuvoje.
Niekas neišvarytų, jei dirbtų be leidimo
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje galiojančius leidimus gyventi turi 25,9 tūkst. Ukrainos piliečių, iš jų 21,8 tūkst. turi leidimus gyventi darbo pagrindu. Didžioji dalis – trūkstamų profesijų atstovai.
Migracijos departamento duomenimis, per karantiną prašymų žymiai sumažėjo. „Besikreipiančių dėl leidimų gyventi ukrainiečių skaičius sumažėjo beveik per pusę“, – konstatavo Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Beje, Migracijos departamento vadovė tikina, kad jei leidimai dirbti jau baigė galioti, trečiųjų šalių piliečių niekas nevaro.
„Šiuo metu gali būti sudėtinga išvykti iš Lietuvos – nėra skrydžių, kyla problemų vykti tranzitu sausuma per kitas valstybes, todėl užsieniečiai, kurių buvimas Lietuvoje per karantiną tapo neteisėtas, nesulauks sankcijų“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Ukrainiečius keičia baltarusiai?
Dar viena šių metų tendencija – auga Lietuvoje dirbančių baltarusių skaičius. Iki šiol jie yra antroji pagal dydį užsieniečių grupė Lietuvoje, po ukrainiečių. Tačiau tikėtina, kad greitai gali tapti pirmieji.
Migracijos departamento duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje darbo leidimus turėjo 17,7 tūkst. baltarusių, o šiandien jau 19,6 tūkst. Tiesa, per karantiną prašymų išduoti leidimą sumažėjo trečdaliu, tačiau tai tendencijos nesumažino – Lietuvoje daugėja dirbančių baltarusių, kurie, gali būti, keičia darbo jėgą iš Ukrainos.
„Žvelgiant į leidimų gyventi naikinimo duomenis, matyti, kad ukrainiečiai santykinai dažniau atleidžiami iš darbo nei baltarusiai“, – pastebėjo Migracijos departamento vadovė.
