Vyriausybės pasiūlytą, o Seimo ketvirtadienį palaimintą vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams ir kitų socialinių pašalpų gavėjams opozicija ir ekonomistai vadino korupciniu rinkėjų papirkinėjimu prieš rinkimus, o valdantieji – būdu sumažinti skurdą ir paskatinti šalyje vartojimą.
Tačiau ar iš tiesų 182 mln. eurų, skirtų vienkartinėms išmokoms, paskatins šalyje vartojimą? Sociologai ir ekonomistai tuo abejoja.
Linkę pataupyti
Kaip patvirtina įvairios apklausos, vienas mažiausių pensijų visoje Europos Sąjungoje (ES) gaunantys Lietuvos senjorai – tikri taupymo virtuozai. Net ir pragyvendami iš kur kas mažesnių pajamų negu kiti gyventojai, jie vis tiek sugeba dalį lėšų atsidėti blogesniems laikams.
Kaip atskleidė praėjusių metų rudenį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, vyresnio ir pensinio amžiaus žmonės, kurių pajamos neviršija 700 eurų per mėnesį, nurodė, kad pasirūpinę būtiniausiomis išlaidomis – mokesčiais, maisto produktais ir medikamentais – jie vis tiek geba atsidėti „juodai dienai“.
Vyresni žmonės nurodė, kad pasirūpinę būtiniausiomis išlaidomis – mokesčiais, maisto produktais ir medikamentais – jie vis tiek geba atsidėti „juodai dienai“.
Tuo metu mažiausiai taupyti linkęs yra šalies jaunimas. Respondentai, kurių amžius siekia nuo 18 iki 29 metų, taupo itin retai – vos 15 proc. teigė atsidedantys lėšų „juodai dienai“, o daugiau nei trečdalis sako, kad apskritai neturi įpročio taupyti.
Šią apklausą pagrindžia ir indėlių bankuose statistika. SEB banko duomenimis, vyresni žmonės kaupia daugiau lėšų. Pavyzdžiui, iš banke indėlius turinčių gyventojų 48 proc. yra vyresni nei 66 metų amžiaus, o 31 proc. yra 51-65 metų amžiaus.
Tuo tarpu tarp indėlius turinčių klientų gyventojai iki 25 metų sudaro vos 1 proc., 26-35 metų – 4 proc.
Greičiausiai vartojimą paskatintų jaunimas
Visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys juokauja, kad jei valdantieji siekė paskatinti ekonomiką, po 200 eurų reikėjo padalinti jaunimui.
Jei jaunimui duotų po 200 eurų, jie išleistų kone tą pačią dieną baruose ir restoranuose – būtų greičiausias efektas skatinti ekonomiką, – juokauja V.Gaidys.
„Kad pensininkai gavę išmoką ekonomiką skatintų, to tikrai nematau. Jei jaunimui duotų po 200 eurų, jie išleistų kone tą pačią dieną baruose ir restoranuose – būtų greičiausias efektas. Bet, žinoma, atiduoti pinigus jaunimui būtų ne visai skoninga“, – mano V.Gaidys.
Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės, pasak sociologo, pinigus skaičiuoja ir moka juos išleisti neskubėdami. Pasak V.Gaidžio, Lietuvos pensininkus siejantis bruožas, kad jų gyvenimas konsoliduotas: jie nebijo prarasti darbo, kas ypač neramina priešpensinio amžiaus žmones, jų vaikai savarankiški, paskolų nebeturi, o būstas dažniausiai nuosavas.
Aš manyčiau, kad gavę 200 eurų vyresni žmonės tikrai nebėgs į parduotuvę, kad prisipirktų pavalgyti už 200 eurų, ar į alaus barą, ar kojinių pirkti, – teigė V.Gaidys.
„Jie išmoką išleis, bet ne iš karto. Aš manyčiau, kad gavę 200 eurų vyresni žmonės tikrai nebėgs į parduotuvę, kad prisipirktų pavalgyti už 200 eurų, ar į alaus barą, ar kojinių pirkti. Turbūt išleis tuos pinigus neskubėdami – laistytuvą į sodą nusipirks, pagalvos apie dovanėlę anūkams ar atsidės autobuso kelionei į Gardiną kitiems metams“, – svarstė V.Gaidys.
Jo nuomone, taupymas lietuviams apskritai būdingas kaip tautai, kuri dar pakankamai „arti žemės“. Skirtingai nei amerikiečiai, kurie ima paskolą vos prireikus, mes linkę pataupyti didesniam pirkiniui ar būstui.
Išmokėjus dabar efektas būtų didesnis
Visgi sociologas atkreipė dėmesį, kad pensininkų yra įvairių – vieni gauna didesnes rentas, tad pajamos didesnės, kiti gyvendami dviese išsilaiko lengviau, o sunkiausia – vienišiems.
Su tuo sutiko ir sociologė, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, mananti, kad nuo skirtingos pensininkų finansinės padėties ir priklausys, kaip senjorai panaudos 200 eurų išmoką. Tačiau, kaip ir V.Gaidys, R.Ališauskienė mano, kad senjorai gautų išmokų neišleis iš karto.
„Yra grupė pensininkų, kuri bankuose indėlį turi dažniau nei jaunesni žmonės – ji linkusi pataupyti papildomas lėšas. Tiesa, jie turi vaikų ir anūkų, tad gal išleis ne sau išmoką, o šeimos nariams, kurių pajamos sumažėjusios. Pensininkai yra ir ta grupė, kuri linkusi labiausiai padėti šeimos nariams. Bet yra ir kita grupė senjorų, kuri didžiausią dalį pajamų skiria vaistams ir komunalinėms išlaidoms. Didelė dalis gyvena gana skurdžiai ir negali sau leisti prabangos lengvai pasidėti gautas papildomas išmokas, nes turi būtinųjų poreikių, kurie negali būti patenkinti“, – teigia R.Ališauskienė.
Prie balsavimo motyvo išmoka gali prisidėti
Tuo tarpu ekonomistas Antanas Buračas pabrėžė, kad net jei pensininkai gautą išmoką nutartų išleisti, o ne pataupyti, ekonomikai tai būtų trumpalaikis ir mažareikšmis impulsas. Ypač rugpjūtį, kai pensininkai užsiaugins savo daržovių.
„Pasirodys tik trumpas impulsas prieš rinkimus, kad būtų galima pagarbinti valstiečių daugumą, o ne realus efektas, kuris sudarytų galimybę atsistatyti smukusiai ekonomikai“, – svarstydamas, kiek prie ekonomikos skatinimo prisidės išmokos pensininkams, komentuoja A.Buračas.
O kad tiesioginė išmoka senjorams valdantiesiems gali pasitarnauti per rinkimus, pastebi ir V.Gaidys, manantis, kad dauguma pensininkų bus dėkingi už tokią išmoką.
Pensininkui 200 eurų gal nieko nenulems finansiškai, bet bus psichologinis komfortas, kuris gali prisidėti ir prie balsavimo motyvo – sąmoningo ar ir nesąmoningo, – įspėja V.Gaidys.
„Pensininkui 200 eurų gal nieko nenulems finansiškai, bet bus psichologinis komfortas, kuris gali prisidėti ir prie balsavimo motyvo – sąmoningo ar ir nesąmoningo“, – įspėja V.Gaidys.