2014 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau negu pusė milijono lietuvių

Skurdo rizikos lygis 2014 m. šalyje siekė 19,1 proc., remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2013 m., jis sumažėjo 1,5 procentinio punkto. 2014 m. apie 560 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Benamis
Benamis / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 12,2 proc., kituose miestuose – 22 proc.), kaime – 25,5 proc.

Skurdo rizikos riba 2014 m. buvo 241 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 EUR – šeimai.

Palyginti su 2013 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 0,9 procentinio punkto, o kaime – sumažėjo 6,2 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2014 m. buvo 241 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Palyginti su 2013 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 2,6 proc.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsidūrė vaikai iki 18 metų amžiaus. Jų skurdo rizikos lygis 2014 m. sudarė 23,5 proc. ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 3,4 procentinio punkto.

18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 1,4 procentinio punkto ir 2014 m. siekė 17,6 proc. 

Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos.

Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos.

Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 0,6 EUR mažesnės už skurdo rizikos ribą.

65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2014 m. sudarė 20,1 proc. ir, palyginti su 2013 m., padidėjo 0,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija 2013 m. buvo 238,1 EUR. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2014 m. siekė 20 proc. ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 0,8 procentinio punkto ir 2014 m. sudarė 18,2 proc.

Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 46 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (34,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,3 proc., tarp bedarbių – 62,6 proc., tarp senatvės pensininkų – 22 proc. Palyginti su 2013 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,8 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 0,7 procentinio punkto, o bedarbių asmenų – padidėjo 1,6 procentinio punkto.

Tarp Baltijos šalių Lietuvoje 2014 m. skurdo rizikos lygis buvo mažiausias.

Estijoje skurdo rizikoje 2014 m. gyveno 22,1 proc. gyventojų, Latvijoje – 21,2 proc. Palyginti su 2013 m., Estijoje skurdo rizikos lygis padidėjo 1,4 procentinio punkto, Latvijoje – 1,8 procentinio punkto. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais