Burbulas JAV
Susitikime su žurnalistais R.Grajauskas priminė, kad šiuo metu JAV akcijų rinkoje fiksuojamas didžiausias pakilimas per visą istoriją. Dažniausiai po tokių pakilimų sekdavo korekcijos, todėl ir šis kartas gali būti ne išimtis. Anot R.Grajausko, yra labai tikėtina bent 20 proc. siekianti korekcija.
Tačiau neramumai JAV akcijų rinkoje vargiai turės poveikį realiajai ekonomikai. Pirmiausia, naujausią burbulą akcijų biržoje didele dalimi lėmė Federalinio rezervo (FED) vykdytas kiekybinis skatinimas, į rinką įliejęs naujai sukurtus 3,6 trilijonus dolerių.
Antra, privačiam JAV sektoriui nuo paskutiniosios krizės pavyko sumažinti savo įsiskolinimus, kas padidino realiosios ekonomikos atsparumą galimiems finansiniams sukrėtimams.
Lėtėjantis Kinijos drakonas
Tuo tarpu Azijos milžine tituluojamoje Kinijoje skolos situacija visiškai kitokia. Čia nuo 2007 m. Kinijos privataus sektoriaus skola išaugo keturis sykius. Labiau už Kiniją skolą po paskutiniosios finansų krizės didino tik Graikija, Airija, Portugalija ir Singapūras.
Maždaug pusė visos privataus sektoriaus skolos Kinijoje susijusi su nekilnojamuoju turtu.
Konsultacijų bendrovės „McKinsey“ vertinimu, maždaug pusė visos privataus sektoriaus skolos Kinijoje susijusi su nekilnojamuoju turtu.
Problemos Kinijoje iš dalies lemia ir prastėjančią Rusijos ūkio būklę. Be to, Rusijos ekonomikai smarkiai kirto kritusios gamtinių išteklių kainos.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ekonomistai neprognozuoja šviesios Rusijos ekonomikos ateities, yra pastarosios valstybės ūkio nekonkurencingumas.
Kiekybinio skatinimo programa veikia
R.Grajauskas pažymėjo, kad euro zonoje gerus rezultatus pradėjo rodyti Europos centrinio banko (ECB) vykdoma kiekybinio skatinimo programa. Dėl papildomai įlietų pinigų atsigauna kredito augimas euro zonoje, kuris antroje metų pusėje jau auga beveik 3 proc.
Be to, gerus augimo tempus rodo ne tik euro zonos, bet ir Skandinavijos šalių ekonomikos, o tai reiškia geras žinias Lietuvos eksportuotojams.
Perkaitimo ženklai vidaus rinkoje?
R.Grajauskas pažymėjo, kad problema po truputį tampa vis spartesnis atlyginimų augimo tempas. Dėl greičiau už darbo našumą augančių darbo sąnaudų Lietuvos eksporto ir BVP santykis artimiausiais metais pradės mažėti, o stringantis eksportas pradės riboti ir visos šalies ekonomikos plėtrą.
