Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 36,3 proc., informacijos ir ryšių – 30,2 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,8 proc. Transporto ir saugojimo bei statybos įmonėse moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė atitinkamai –10,7 ir –2,9 proc.
Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičiaus pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
2019 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, mažėjo visose amžiaus grupėse, nuo 0,8 (25–34 metų amžiaus darbuotojų grupėje) iki 3,3 procentinio punkto (vyresnių nei 65 metų amžiaus darbuotojų grupėje).
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (16,9 proc.) grupėje, o mažiausias (9,5 proc.) 55–64 metų amžiaus darbuotojų grupėje.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonių ir įstaigų, 2019 m. sudarė 13,3 proc.: viešajame sektoriuje – 14 proc., privačiajame – 14,4 proc., ir, palyginti su 2018 m., šalies ūkyje sumažėjo 0,7 procentinio punkto: viešajame sektoriuje – 0,1, o privačiajame padidėjo 0,2 procentinio punkto.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, turinčiose 10 ir daugiau darbuotojų, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą) Europos Sąjungoje (ES) 2018 m. sudarė išankstiniais duomenimis, 14,8 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 0,1 procentinio punkto.
