Pensininkai
Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurų, o vidutinė pensija 413 eurų – atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet. Maksimalus pensijos priemokos, kuri mokama pačių mažiausių pensijų gavėjams, dydis kitąmet augs 3 eurais iki 260 eurų.
Valdantieji taip pat žada nuo kitų metų liepos pradėti mokėti 28 eurų vienišų asmenų pensijas. Ją gautų visi vieniši asmenys, nesvarbu, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos. Kol kas sprendimai dėl išmokos nėra priimti, nenumatytos ir lėšos jos mokėjimui.
Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės pensininkų, apie 5 tūkst. išankstinių senatvės pensijų gavėjų, apie 160 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 30 tūkst. našlaičių pensijų gavėjų.
Švietimo darbuotojai
Rugsėjį padidinti mokytojų atlyginimai nuo sausio nekils. Mažiausiai uždirbančių daželių auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių atlyginimai vidutiniškai nuo sausio didės 13 procentų. Švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis nuo rugsėjo 1-osios vidutiniškai augs penktadaliu, apie 4 proc. didės ir švietimo įstaigų bibliotekininkų algos.
Nuo sausio panaikinus vadinamąsias atlyginimų koeficientų „žirkles“, priklausomai nuo dabartinių koeficientų, didės dalies mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui, taip pat skyrių vedėjų darbo užmokestis.
Pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai nuo sausio bus prilyginti 2-4 metų doktorantų paramai ir vidutiniškai augs 234 eurais „į rankas“ – šių mokslininkų alga į rankas vidutiniškai sudarys 880 eurų.
Tarnautojai
Valstybės tarnautojams darbo užmokestis kitais metais šiek tiek padidės, nes nuo 176 iki 177 eurų didinamas bazinis pareiginės algos dydis.
Tai valstybės tarnautojų pareiginę algą, priklausomai nuo pareigybės grupės, vidutiniškai padidins nuo 6 eurų specialistams iki 16 eurų įstaigų vadovams.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2019 metais vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis „į rankas“ sudarė 1052 eurus, 2020 metais už 11 mėnesių – 1165 eurus.
Kitais metais jis vidutiniškai sieks 1172 eurus, jeigu tarnautojai gaus tokius pačius priedus ir priemokas, kokius gavo šiemet.
Statutiniai pareigūnai
Kitąmet daugiausia turėtų kilti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų algos. Visų grandžių ugniagesiams atlyginimas turėtų vidutiniškai augti 109 eurais ir siekti 1018 eurų „į rankas“.
Taip pat daugiau turėtų uždirbti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei policijos pareigūnai. Visų grandžių pasieniečių algos turėtų didėti 53 eurais ir siekti 1018 eurų „į rankas“, visų grandžių policininkų atlyginimai turėtų kilti 46 eurais iki 1107 eurų į „rankas“.
Įvertinus bazinio dydžio algos didėjimą nuo 176 iki 177 eurų, nežymiai turėtų kilti ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų algos (FNTT). FNTT pareigūnų atlyginimai turėtų vidutiniškai kilti 13 eurų iki 1420 eurų „į rankas“, VST – devyniais eurais iki 1012 eurų „į rankas“.
Valstybės vadovai
Prezidento Gitano Nausėdos alga neatskaičius mokesčių kitais metais bus 9680 eurų, į rankas šalies vadovas gaus 5623 eurus.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen alga sieks 2784 eurus, o premjerės Ingridos Šimonytės – 3021,91 eurų „į rankas“.
Tėvai
Nuo sausio universali vaiko išmoka augs nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliems, gausiose ir nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams – nuo dabartinių 100 iki 111 eurų.
Universalios išmokos vaikams pradėtos mokėti nuo 2018 metų ir iš pradžių siekė 30 eurų. Panašiai tiek dirbantys tėvai iki tol susigrąžindavo per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri buvo panaikinta.
Šios išmokos šalininkai pabrėžia, kad ji padėjo sumažinti vaikų skurdo lygį, kritikai teigia, kad „vaiko pinigus“ gauna ir pasiturinčios šeimos, kurioms parama nereikalinga.
Naujoji centro dešinės Vyriausybė žada tęsti universalių vaiko pinigų mokėjimą, tačiau pripažįsta, kad jos sparčiai nebeaugs. Valdantieji taip pat ketina svarstyti galimybę papildomą paramą šeimoms taikyti kaip mokestinę lengvatą.
Verslininkai
Verslas naujuosius metus pasitinka su rizika dėl pandemijos poveikio. Daugiausia bankrotų gali ištikti verslą viešbučių ir maitinimo sektoriuje, rizikų yra transporto ir meninės veiklos srityse. Biudžete yra numatyta papildomų lėšų nedarbingumo išmokoms, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, tačiau verslas taip pat laukia tikslinių subsidijų.
Minimali mėnesinė alga Lietuvoje 2021 metais turėtų siekti 642 eurus ir būti 35 eurais didesnė nei šiemet. Lietuvos verslo konfederacija ragino kol kas nekelti minimalios algos, nes tai gali per didele našta smulkiems verslams regionuose.
„Sodros“ įmokos kitąmet nebus mokamos už pajamas, viršijančias 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (šiemet – 84 VDU). Kitų esminių mokestinių pakeitimų nenumatoma.
