M.Navickienės teigimu, 2022 metai bus socialiai orientuoti. Nuo sausio 1 dienos vienišo asmens išmokos gavėjų ratas prasiplės, kyla minimali mėnesinė alga, atlyginimai biudžetinėse įstaigose. Taip pat savivaldybėms bus skirta papildomai 16 mln. eurų šildymo kompensacijai.
„Turime pripažinti, kad valstybėje žmogaus vienišumas yra papildoma socialinė rizika. Be to, tą pastebime pačiais įvairiausiais parametrais. Kalbu ne tik apie pagyvenusius žmones, bet ir tuos, kurie vieniši augina vaikus. Arba tiesiog vieniši žmonės, kuriems daug sunkiau nei tiems, kurie gyvena šeimose. Kalbant apie vienišus žmones, jie patiria Lietuvoje pačią didžiausią skurdo riziką, nepriteklių“, – trečiadienį spaudos pusryčiuose kalbėjo ministrė.
Taip pat nuo sausio 1 dienos kils pensijos. Vidutiniškai jos turėtų augti 50 eurų.
UT pertvarka ir neįgaliųjų integracija
Tačiau svarbiausi prioritetai – Užimtumo tarnybos sistemos pertvarka ir pokyčiai, kurie bus orientuoti į žmonių su negalia įtraukties didinimą.
„Ir čia kalba ne tik apie darbą atviroje darbo rinkoje, ne tik apie perėjimą nuo socialinių įmonių prie darbo atviroje rinkoje ir tinkamo subsidijavimo formos atradimo žmonėms, kurie galėtų rinktis, kur jie nori dirbti. Bet ir kiti dalykai, kurie susiję su negalios nustatymu, vieno langelio atvejo vadyba, taip pat informacijos prieinamumu žmonėms su negalia, būsto pritaikymu ir kitais dalykais“, – komentavo M.Navickienė.
M.Navickienės teigimu, su Užimtumo tarnybos pertvarka siekiama, kad kuo daugiau žmonių grįžtų į darbo rinką. Taip pat svarbu spręsti pamatines priežastis, kodėl jie to nenori daryti.
„Lietuva nėra išskirtinė Europoje ir pasaulyje su tuo, kaip atrodo dabartinė mūsų darbo rinka. Matome, kad yra didelis skaičius žmonių, kurie vis labiau yra demotyvuoti dirbti. Tą patį matome ir kitose valstybėse. Reikia ieškoti tinkamų motyvacinių priemonių, norint tai pakeisti“, – sakė ji.
Taip pat, pasak M.Navickienės, ketinama spręsti problemą, kodėl žmonės lieka Užimtumo tarnybos sistemos rate.
„Dažniausios priežastys, kad žmogus turi negalią, priklausomybę arba įsiskolinimus, kurių nemoka, negali, negeba ir negauna tinkamos pagalbos susitvarkyti. Bet tai nereiškia, kad tie žmonės negalėtų grįžti į darbo rinką, jeigu tas paslaugas jiems suteiktume. Kitas dalykas – vis dar išlaikomos ganėtinai tolerantiškos aplinkybės sąlygos dirbti šešėlyje“, – kalbėjo ministrė.
M.Navickienės teigimu, pirmieji įstatymų pakeitimai bus nutaikyti į šiuos aspektus. Kartu planuojama pateikti antrąjį Užimtumo įstatymo pakeitimo paketą, susijusį su socialinių įmonių perėjimu į atvirą darbo rinką.
„Ir ieškoti drauge su savivaldybėmis geriausių mechanizmų, kaip atliepti toje vietovėse gyvenančių ilgalaikių bedarbių ir galimų darbo vietų išpildymo klausimą“, – tvirtino ji.
Kels UT prestižą
Martynas Šiurkus, ministrės patarėjas, teigė, kad ministerija, matydama ir analizuodama UT situaciją, nustatė kelis dalykus. Pirmiausia pačiai Užimtumo tarnybai trūksta finansinio suinteresuotumo, kad registruoti bedarbiai kuo greičiau grįžtų į darbo rinką.
Anot M.Šiurkaus, priežastys, kodėl bedarbiai negrįžta į darbo rinką, įvairios. Iš dalies jiems patiems trūksta motyvacijos dirbti, ieškotis geresnio darbo, tačiau veikia ir išorinės priežastys, pavyzdžiui, paslaugų, mobilumo trūkumas ar įsiskolinimai.
„Su savivaldybėmis ieškome geriausio varianto, kuris padėtų labiausiai pažeidžiamus žmones sugrąžinti į darbo rinką, kad jie būtų pasiruošę ir galėtų įgyti kompetencijas, tačiau tuo pačiu metu būtų išspręstos tos problemos, kurios jiems neleido sugrįžti į darbo rinką. Šiais metais svarbiausias darbas bus pradėti tai daryti su savivaldybėmis“, – tvirtino jis.
M.Šiurkus nurodė, jog kartu ketinama kelti tarnybos prestižą, nes šiuo metu maža dalis darbdavių čia registruoja laisvas darbo vietas
Ministrės patarėjo teigimu, ketinama identifikuoti asmenis, kurie, pavyzdžiui, neturi kur palikti artimųjų, nors galėtų atvykti į darbo vietą. Taigi, tokie žmonės yra įstrigę nedarbo rate.
Taip pat norima orientuosis į tuos, kurie turi įsiskolinimų, ir dėl to yra priversti darbuotis nelegalioje rinkoje. Pasak M.Šiurkaus, šiuo metu ministerija bendradarbiauja su Registrų centru, kuris turėtų pateikti nuasmenintą informaciją, kad būtų aiški situacija, kiek yra skolininkų.
„Kad galėtume tuos duomenis palyginti su Užimtumo tarnybos asmenimis, matyti, kiek tos skolos išsitęsusios, taip pat ar jos keičiasi, mažėja ar didėja. Reikėtų padėti tiems asmenims, nes, kaip bebūtų, įstatymai leidžia asmens bankrotą. Bet tiems asmenims, kurie registruoti Užiimtumo tarnyboje, tikrai yra per daug sudėtingas ir didelis procesas, kad galėtų tą skolų naštą kažkiek susimažinti, kad ji nebūtų tokia didelė. Tuomet asmuo galėtų grįžti į darbo rinką, o antstolių našta nebūtų tokia didelė, kaip dabartiniais atvejais, jam geriau likti šešėlyje“, – žurnalistams teigė jis.
Orientuosis į neįgaliuosius
Viceministrė Justina Jakštienė, pristatydama reformas, susijusias su žmonėmis, turinčiais negalią, sakė, kad ketinama sudaryti sąlygas, jog jie dalyvautų atviroje darbo rinkoje, o įstatymų pakeitimai jau yra parengti.
„Tikslas, kad aktyvios politikos priemonės, paslaugos, subsidijos būtų prieinamos visiems asmenims su negalia, kurie nori dirbti atviroje darbo rinkoje. Norime eliminuoti segreguotas darbo rinkas, dvigubą reglamentavimą, kuris iš esmės ateityje turėtų Užimtumo įstatymo pagrindinė apimtis. O Socialinių įmonių įstatymas su laiku turėtų nustoti galiojęs ir po pereinamojo laikotarpio iš esmės susinormalizuotų galimybės neįgaliųjų dalyvauti atviroje darbo rinkoje“, – kalbėjo ji.
Taip pat ketinama orientuotis į prevencines priemones, kuomet dėl sumažėjusio darbingumo ar įgytos negalios iškrentama iš darbo rinkos.
J.Jakštienė pasakojo, jog ketinama orientuotis ir į negalios sistemos nustatymo pokyčius, bus diegiamas vieno langelio principas.
„Bus reglamentuotas naujas negalios vertinimo modelis, kuriame keisis dalis kriterijų, klausimyno. Šiuo modeliu siekiama atitikti asmens individualius poreikius“, – teigė ji.
Kartu bus tobulinamas būsto pritaikymo reglamentavimas.
Plės socialines paslaugas
Viceministrė Vilma Augienė teigė, kad šiuo metu vienas pagrindinių darbų – Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai. Jie šiuo metu Seime pasiekę galutines stadijas.
„Įstatyme yra trys svarbiausi blokai. Vienas – užtikrinti paslaugų plėtrą, prevencines paslaugas. Tuomet paslaugų kokybės gerinimui numatyti pakeitimai. Taip pat siekiama pakelti socialinio darbo prestižą“, – sakė ji.
Ketinama reglamentuoti, kokiose srityse dirba socialiniai darbuotojai.
„Kaip parodė įvairios krizės, socialiniai darbuotojai dirba ir emigrantų priėmimo, sveikatos sistemose, bet niekur iki šiol tai nebuvo reglamentuota. Taip pat dėl saugumo padidinimo siekiama, kad socialinis darbuotojas nedirbtų vienas, o komandoje. Įvardijame, kad socialinis darbuotojas nėra atsakingas už asmens sprendimus, o tik padeda jam juos priimti“, – kalbėjo ji.
Be to, pasak V.Augienės, ketinama įvesti profesinių kompetencijų tobulinimo centrą, ko iki šiol Lietuvoje nebuvo.
