Finansų ekspertai pabrėžia, kad pinigai niekur nedingsta – jie bus investuojami, tad išvengs infliacijos ir, tikėtina, kaupiantiesiems pensijai uždirbs investicinę grąžą.
Pagal šiuo metu galiojančią pensijų sistemą, kaupiantieji į fondus perveda 3 proc. nuo savo atlyginimo „ant popieriaus“, o valstybė papildomai skiria dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tad nuo gaunamo 1000 eurų atlyginimo „ant popieriaus“ į pensijų fondą kiekvieną mėnesį keliaus 30 eurų dydžio suma, o maždaug 27 eurų dydžio papildomą skatinamąją įmoką, kuri skaičiuojama nuo užpraeitų metų vidutinio šalies atlyginimo, kas mėnesį sumokės valstybė.
Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui pastebi, kad algalapius už liepą gavę naujai pradėję kaupti gyventojai gali nustebti, mat juose bus nurodytas šiek tiek mažesnis atlyginimas „į rankas“.
„Nuo liepos naujai prisijungusių prie kaupimo antroje pakopoje įmokos yra pervedamos kaupimui į pensijų fondus, tad žmonės, kurie rugpjūčio pradžioje gavo atlyginimus už liepos mėnesį, galėjo pastebėti, kad šie šiek tiek sumažėjo, Dėl to nereiktų krimstis, mat nuo atlyginimo nuskaičiuojama nedidelė suma niekur nedingsta – pinigus „Sodra“ perves į asmenines dalyvių sąskaitas pensijų fonduose rugsėjo viduryje. Šie pinigai toliau bus investuojami, o nuo jų dar uždirbama ir grąža“, – sako D.Kolmatsui.
Banko atstovė taip pat primena, kad kaupimas antrojoje pakopoje nereiškia, kad žmogus nebekaupia pirmojoje – pirmoji pakopa yra privaloma visiems dirbantiems ir mokantiems mokesčius. „Sodros” duomenimis, kaupti pensijai papildomai šiais metais nusprendė beveik 26 tūkst. žmonių
Nedidelė suma – ženklus indėlis į būsimą pensiją
Į pensijų fondus pervesti gyventojų pinigai yra investuojami siekiant uždirbti kuo didesnę grąžą ir sukaupti sumą, kuri senatvėje užtikrintų didesnes pajamas. Be abejo, vien kaupimo antroje pakopoje pakankamai pensijai užtikrinti neužteks, tam reikės papildomo kaupimo ir trečioje pakopoje, tačiau, prie kaupimo antroje pakopoje ženkliai prisidedant valstybei skiriant skatinamąją įmoką nauda dalyvauti ilgalaikiame kaupime yra akivaizdi.
„Sumos, kurios kiekvieną mėnesį yra nuskaičiuojamos nuo žmonių atlyginimo, nėra itin reikšmingos, jei įvertinsime tai, kad kaupti ateičiai reikėtų skirti 10-15 proc. pajamų. Šiandien pensijai kaupti skirdami kelias dešimtis eurų, įvertinant pervedamą valstybės paskatą ir ilgalaikę grąžą, tikėtina, sukaupsite gerokai daugiau, nei įmokėjote.
Tokiu būdu prisidedate prie kokybiškesnės savo senatvės, nes, kaip žinia, vien „Sodros“ pensijos Jums gali neužtekti patenkinti visus norus ir poreikius. Ne vienoje šalyje tokia kaupimo pensijai sistema naudojama jau daugelį metų ir pasiteisino, į pensiją išėję žmonės nepajunta drastiško pajamų sumažėjimo, jei papildomai visą gyvenimą kaupė antros ir trečios pakopos pensijų fonduose“, – dėsto D.Kolmatsui.
Ji skaičiuoja, kad vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus per metus į savo antros pakopos pensijų fondą perveda apie 720 eurų, dar 324 eurus šiais metais prideda valstybė.
„Vidutinis darbo užmokestis šalyje vis auga, tad valstybės indėlis ir toliau didės. Kasmet investuojant tokio dydžio sumą galima tikėtis ją labai reikšmingai padidinti. Ilgalaikio investavimo rezultatai rodo, kad galiausiai investicijos atsiperka, be abejo, su investavimu susijusi rizika išlieka“, – teigia banko atstovė.
Anot jos, Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ valdomų II pakopos pensijų fondų dalyvių, kuriems šiuo metu yra nuo 43 iki 49 metų, vidutinė sukaupta suma jau sudaro 9640,16 eurų. Per pirmąjį šių metų pusmetį pensijų fondai dalyviams uždirbo 97 mln. eurų jau atskaičius visus mokesčius. Vidutiniškai per pusmetį vienas kaupiantysis uždirbo 558 eurų grąža – tokia suma beveik atitinka vidutinę vieno mėnesio pensiją.
Akcijų pensijų fondai, kuriuose kaupia dauguma dabartinių kaupiančiųjų ir kuriems šiuo metu ne daugiau penkiasdešimties, per visą laikotarpį nuo paskutinės pensijų reformos 2019 m. uždirbo daugiau nei 80 proc. grąžą arba vidutiniškai 11,4 proc. per metus. Tad per pastaruosius penkerius metus II pakopos pensijų fondų grąža beveik dvigubai viršijo vidutinę infliaciją
„Beje, nereikia baimintis, kad keičiantis finansinei situacijai įmokų į pensijų fondus mokėti nepajėgsite. Mažėjant pajamoms mažėja ir įmokos arba jos yra iš viso nemokamos. Be to, įmokų mokėjimą valstybė leidžia sustabdyti 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką“, – priduria D.Kolmatsui.
Nekaupiant pensija gali nuvilti
Šiaulių banko užsakymų atliktas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas atskleidė, kad beveik trečdalis žmonių pensijai šiuo metu yra sukaupę vos 0,2-1 metinio atlyginimo dydžio sumą. Dešimtadalis apklaustųjų teigė sukaupę 3-7 metinių atlyginimų dydžio santaupas, 5 proc. – daugiau kaip dešimties metų metinių atlyginimų.
„Akivaizdu, kad didžioji dalis žmonių šiuo metu išėję į pensiją turėtų kliautis tik „Sodros“ mokama pensija, mat papildomai sukauptų lėšų dažnam nepakaktų nė metams. Savarankiškai taupyti pinigų neinvestuojant taip pat nėra sprendimas, mat jie iki pensijos labai smarkiai nuvertės, o ilgametis sunkus taupymas galiausiai bus neprasmingas. Vienintelis tvarus būdas kaupti pensijai yra investavimas, o vienas iš būdų tai daryti – kaupti II pakopos pensijų fonduose“, – pabrėžia D.Kolmatsui.
Tyrimas taip pat parodė, kad kiek daugiau nei pusė apklaustųjų tikisi gauti 50 proc. ir mažiau dabartinių pajamų siekiančias pensijas. 75 proc. pajamų siekiančią pensiją tikisi gauti 13 proc. apklaustųjų, o 100 proc. dabartinių pajamų atitinkančią pensiją gauti besitikintys nurodė vos 6 proc. apklausos dalyvių.
Prognozuojama, kad „Sodros“ pensija užtikrins tik 30-40 proc. dabartinių žmogaus pajamų, tuo tarpu kaupimas II pensijų pakopoje pridės dar iki 20-30 proc. buvusio uždarbio.
D.Kolmatsui teigimu, norint orios senatvės rekomenduojama išėjus į pensiją ir toliau gauti bet 70-80 proc. buvusio atlyginimo.
