Dalyvavimas antroje pensijų kaupimo pakopoje Estijoje buvo privalomas pilnamečiams asmenims, gimusiems 1983 metais ir vėliau. Tačiau 2021 m. pensijų sistemos reforma šią taisyklę panaikino ir norintiems leido bet kada atsiimti savo sukauptas lėšas iš antros pakopos ar nustoti mokėti įmokas. Nuo to laiko dalyvavimas antroje pakopoje tapo savanoriškas.
Per pirmus tris mėnesius nuo reformos iš kiek daugiau nei 700 tūkst. aktyvių pensijų kaupimo sąskaitų santaupas atsiėmė apie 109 tūkst. šalies gyventojų arba 16 proc. kaupiančiųjų, rodė 2021 m. kovo mėn. duomenys. 2023 m. rugpjūčio pabaigoje atsiėmusių pensijai laikytus pinigus buvo mažiau nei 30 proc., sako L.Načajienė.
Kokie žmonės atsiėmė pinigus?
Sukauptus pinigus dažniausiai atsiėmė santaupų neturėję, didelių paskolų turintys ar norimos paskolos gauti negalintys Estijos gyventojai, rodo Estijos banko ekonomistų apžvalga. Dažniausiai palikę antrąją pensijų pakopą buvo 25–54 metų amžiaus žmonės, perpus rečiau tai darė 16–24 bei 55–64 metų amžiaus žmonės.
Neturintys vartojimo paskolų iš kaupimo pasitraukė 27 procentiniais punktais rečiau nei tie, kurie turėjo daugiau nei 4 tūkst. eurų vertės vartojimo paskolų, teigia L.Načajienė.
„Tikimybė, kad Estijos gyventojas pasitrauks iš antros pakopos pensijų fondo, padidėjo 15 procentinių punktų, jei jo namų ūkis per pastaruosius trejus metus negavo norimos paskolos – pavyzdžiui, jei bankas neskolino išvis, skolino mažiau nei žmonės norėjo arba paskolos jie nesitikėjo gauti ir į banką apskritai nesikreipė. Be to, asmens sprendimas pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos labai priklausė ir nuo kitų jo namų gyventojų – namų ūkiuose, kuriuose vienas narys nusprendė pasitraukti, tikimybė, kad tai padarys ir kiti, padidėjo 70 procentinių punktų“, – sako ekspertė.
Nuo reformos įvedimo, apie ketvirtadalį pinigus išsiėmusių žmonių juos skyrė vartojimui – dauguma įsigijo automobilius, buitinės technikos prietaisus. Maždaug dešimtadalis juos paskyrė – paskoloms grąžinti, rodo ekonomistų apžvalga.
„Tačiau reikia pažymėti, kad didelė dalis pinigus atsiėmusių gyventojų ilgojoje perspektyvoje iš tiesų prarado daugiau, nei sutaupė. Taip yra dėl to, kad vidutinė ilgalaikė grąža iš pensijų fondų ilguoju laikotarpiu, t. y., 20–40 m., per metus gali siekti iki 7–9 proc. ir lenkia vidutinę infliaciją. Tai reiškia, kad pinigų vertė auga greičiau nei bendras kainų lygis. Be to, atsiėmusieji pinigus realiai atgavo mažesnes sumas negu buvo fonduose, kadangi nuo atgautų lėšų turėjo sumokėti ir mokesčius“, – teigia L.Načajienė.
Vidutinė antros pakopos pensijų fondus palikusių Estijos gyventojų sukaupta suma buvo 8,5 tūkst. eurų, o vidutinė mėnesinė įmoka – 100 eurų, rodo „Luminor“ banko Estijoje duomenys ir Estijos finansų ministerijos metinės ataskaitos.
„Vadovaujantis šiais skaičiais, jeigu išėjusieji iš kaupimo iškart po reformos įtvirtinimo būtų kaupę ir įmokas mokėję toliau, iki šių metų gegužės jie galimai būtų sukaupę apie 12 313 eurų, taigi, apie 3,8 tūkst. eurų daugiau. Apie 1 tūkst. eurų iš jų būtų buvęs investicijų prieaugis“, – pabrėžia ekspertė.
Didžioji dalis pensijai kaupia toliau
Anot L.Načajienės, tai, kad 70 proc. Estijos antros pakopos dalyvių nusprendė toliau kaupti pensijai, rodo, kad dauguma estų supranta papildomo kaupimo pensijai privalumus. Ekspertė pažymi, kad norint senatvėje per daug nekeisti gyvenimo būdo ir užsitikrinti stabilias pajamas, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų.
„Estijoje tik pirmos pakopos pensija, gimusiems 2000 metais ir vėliau, sudarys vos 34,4 proc. prieš tai turėto atlyginimo dydžio, rodo naujausi EBPO duomenys. O štai Lietuvoje šis dydis dar mažesnis – siekia tik 28,9 proc. Papildomai kaupiant antros pakopos pensijų fonde, pensijos dydis gali išaugti iki 40–50 proc. darbo užmokesčio. Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijų dydžio galima potencialiai užsitikrinti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose“, – sako ekspertė.
