„Mes siūlome, kad nenueitų į valstybės biudžetą, o eitų iškart į atskirą klimato kaitos biudžetą“, – BNS teigė parlamentaras.
Pasak jo, dėl to valstybės biudžetas netektų 24 mln. eurų, bet šios lėšos būtų skiriamos netaršaus transporto įsigijimui, daugiabučių atnaujinimui ir kitoms priemonėms.
R.Žemaitaičio teigimu, administruoti šių akcizų pervedimą nieko nekainuotų.
Dabar klimato kaitos programa nėra finansuojama iš transporto priemonių savininkų mokesčių, nors būtent jie išmeta daugiausia CO2 (apie 90 proc.).
Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkyje, transporte, atliekų tvarkyme, pramonėje, namų ūkyje, Lietuvai iki 2030 metų reikia sumažinti CO2 kiekį 9 proc., palyginti su 2005 metais, o azoto oksidų – 51 proc.
Lietuvai siekiant 9 proc. tikslo, 2021–2030 metais ji turi neviršyti 126,6 mln. tonų CO2 kvotos, o jį viršijus, šalis turės jį padengti pirkdama apyvartinius taršos leidimus – jie per 10 metų kainuotų 348 mln. eurų, iš jų apie 243 mln. eurų – už viršytas kvotas transporte.
