30 eurų vaikui: imigrantų palikuonys juos gaus, emigrantams teks pasukti galvą

Valdžios įsipareigojimas už kiekvieną vaiką mokėti 30 eurų uždavė klausimą – ar išmokomis galės pasinaudoti emigrantų palikuonys. Institucijų atsakymai atskleidžia, kad vien vaiko gyvenamoji vieta to nelems – svarbiau, kur dirba ir kokias išmokas gauna jų tėvai. Todėl Lietuvoje legaliai gyvenantys imigrantai turės teisę į išmokas, o Lietuvos emigrantai turės pasukti galvą, jei norės pretenduoti į išmokas.
Vaiko pinigai
Vaiko pinigai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Teisę gauti išmoką vaikui turi visi Lietuvos piliečiai, nurodoma įstatyme. Taip pat minima, kad teisę į ją turi ir užsieniečiai, turintys Lietuvos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES. Taip pat ir kiti ES piliečiai ar imigrantai, teisėtai gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje.

Tačiau realybėje, ar už vaiką bus gaunama išmoka, nulems tėvų gyvenamoji vieta. Jei ji Lietuvoje – išmoka garantuota, jei abu tėvai deklaravę gyvenamąją vietą kitur – išmokos Lietuvoje turėtų negauti.

„Pirmumo teisę mokėti išmoką turi ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos. Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas“, – paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

SADM patikina, kad nuo šių metų išmokų mokėjimas nebesiejamas su pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą – tie, kurie nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vis tiek turi teisę gauti išmoką pagal faktinę gyvenamąją vietą.

123RF.com nuotr./Vaikas
123RF.com nuotr./Vaikas

Išmoka vaikui gali būti skiriama netgi ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų kartu su vaiku gyvena ES, Norvegijoje, Islandijoje arba Šveicarijoje. Tačiau nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipsis į kitos valstybės kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir kompetentingos valstybės nustatymo – kuri valstybė turės pirmenybę mokėti išmoką.

„Kai vaikas gyvena ne ES šalyje, o, pavyzdžiui, Rusijoje ar Ukrainoje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus“, – aiškina SADM.

Į Lietuvą atvykusių imigrantų vaikai gaus

„Visi išmokų vaikams įstatyme nurodyti ES valstybės narės piliečiai ir užsieniečiai, kurie teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, turi teisę gauti išmoką vaikui tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai“, – patikina SADM atstovė.

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vedėjo pareigas laikinai einanti Dalia Filipavičiūtė aiškina, kad pagal įstatymą dėl vaiko išmokos gali kreiptis, pvz., užsienietis, kuris dirba arba dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje.

ES piliečiai Lietuvoje gyventi turėtų ne mažiau kaip 3 mėnesius. Taip pat teisę į išmokas vaikams turi prieglobstį Lietuvoje gavę asmenys.

Į Lietuvą per metus imigruoja daugiau nei 2 tūkst. vaikų, kurie biudžetui kainuotų apie milijoną eurų per metus: 2016 m. imigravo 2113 vaikų, o 2015 m. – 2616, rodo Statistikos departamento duomenys. Tiesa, dauguma imigravusių vaikų – grįžtantys lietuviai.

Dar 91 vaikui 2016-aisiais suteiktas prieglobstis – 67 iš jų yra Sirijos piliečiai.

Tuo tarpu iš Lietuvos 2016-aisiais emigravo 7701 vaikas.

Jei deklaravai išvykimą – išmokos negausi

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė patikino, kad deklaruotas išvykimas iš Lietuvos įrodo, kad asmuo faktiškai negyvena šalyje, todėl išmoka vaikui negali būti skiriama ir mokama.

„Išmoka skiriama ir mokama, kai asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Asmeniui, nedeklaravusiam gyvenamosios vietos ir neįtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išmoka skiriama, jei šis asmuo tikrai faktiškai gyvena toje savivaldybėje“, – sako D.Filipavičiūtė.

Klausimą, ar asmuo faktiškai gyvena savivaldybėje, kurioje pateikė prašymą, kiekviena savivaldybė spręs individualiai, aiškina ji. Gali būti tikrinamos asmens sąlygos, informaciją gali teikti seniūnai, įmanomi ir kiti būdai.

Ji taip pat patikina, kad ES reglamentuose numatyta – nustatant teisę į išmoką vaikui, svarbu nustatyti, kuri valstybė turi pirmenybę mokėti išmoką vaikui.

„Pirmumo teisę turi ta šalis, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, nepriklausomai nuo to, kur vaikas gyvena. Jei tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoka mokama toje, kurioje gyvena vaikas“, – sako D.Filipavičiūtė.

Neprisipažinę emigrantai išmokas gaus

Pasak D.Filipavičiūtės, jeigu tėvai išvykę su vaikais, tą deklaravę ir dirba kitoje ES šalyje, ta šalis turi pirmumo teisę į išmokos vaikui mokėjimą. Tačiau jeigu emigrantai nedeklaravo savo išvykimo ir gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje – yra būdų gauti 30 eurų.

„Jeigu nedeklaravę išvykimo, jų gyvenamoji vieta deklaruojama Lietuvoje ir prašyme nepateikiami teisingi duomenys apie tai, kad užsiimama darbine veikla kitoje ES šalyje, pagal turimą informaciją išmoka vaikui būtų skiriama. Pažymėtina, kad pareiškėjai turi prievolę, pildydami prašymą, nurodyti visą ir teisingą prašomą informaciją“, – akcentuoja D.Filipavičiūtė.

SADM papildė, kad jeigu asmenys, kreipdamiesi dėl išmokos, pateikia neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, arba per mėnesį nepraneša apie pasikeitusias aplinkybes, permokėta suma turės būti grąžinama arba išskaičiuojama iš vėlesnių išmokų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaiko pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vaiko pinigai

„Savivaldybių administracijos turi teisę tikrinti pateikiamą informaciją arba esant reikalui paprašyti papildomos“, – paaiškina SADM.

Žinoma, emigrantams užsienio valstybių socialinės apsaugos sistemos dažnu atveju gali būti parankesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje už antrą vaiką ir kitus mokamos 500 zlotų (120 eurų) vaiko išmokos.

Vaiko seneliai turi būti globėjai

Jei vaikai gyvena su seneliais, o tėvai yra išvykę, išmokos skyrimas priklausys nuo to, ar seneliai yra vaiko globėjai.

„Tais atvejais, kai seneliai, paskirti vaiko globėjais (rūpintojais) Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui jie turėtų teikti savo vardu“, – aiškina SADM.

O seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, tačiau globėjais nepaskirti, kreiptis dėl išmokos gali, tačiau turi turėti tėvų įgaliojimą ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.

Gali aplankyti savivaldybės kontrolieriai

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė patikino, kad bus kontroliuojamos išmokos vaikams.

„Kiekvieno besikreipiančio asmens prašymas bus peržiūrėtas individualiai ir įvertinti duomenys, teikiami per Socialinės paramos informacinę sistemą šeimai (SPIS): ar negauna išmokos kitoje savivaldybėje, ar negauna išmokos vienas iš tėvų, kuris neaugina vaiko kitoje savivaldybėje. Kreipiantis vienam iš tėvų tikrinama, ar vaikui nėra nustatyta globa ir vaiką augina globėjas, ar vyresnis kaip 18 metų vaikas mokosi“, – vardino D.Filipavičiūtė.

Vida Press nuotr./Tėtis, vaikas ir morkos
Vida Press nuotr./Tėtis, vaikas ir morkos

Taip pat, esant įtarimui dėl išmokos skyrimo ar gavus informaciją dėl lėšų naudojimo ne pagal paskirtį, bus tikrinamos bendrai gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygos.

Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikas yra emancipuotas, susituokęs, arba yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis