2017 m. gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste buvo 12,7 proc., kaime – 11,7 proc. Nepritekliaus lygis mieste 2017 m., palyginti su 2016 m., sumažėjo 1,1, kaime – 1,3 procentinio punkto. Didžiuosiuose miestuose 11,3 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 14,8 proc.; 2016 m. – atitinkamai 12,7 ir 15,5 proc.
Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 m. amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2016 m., visose amžiaus grupėse sumažėjo. Didelio materialinio nepritekliaus lygis vaikų iki 18 m. amžiaus grupėje per metus padidėjo 1,5 procentinio punkto ir 2017 m. sudarė 13 proc. Kitose amžiaus grupėse didelio materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2016 m., šiek tiek sumažėjo.
Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais. Didesniam materialinio nepritekliaus lygiui namų ūkiuose be vaikų įtakos turėjo tai, kad du iš penkių tokių namų ūkių sudarė senatvės pensininkai. Tačiau iš namų ūkių, kuriuose buvo tik vienas suaugęs asmuo, namų ūkius su vaikais materialinis nepriteklius vargino dažniau. Su dideliu materialiniu nepritekliumi 2017 m. susidūrė 19,2 proc. namų ūkių, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo, ir 25,9 proc. – namų ūkių, susidedančių iš vieno suaugusio asmens su vaikais. Šiuose namų ūkiuose didelio materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2016 m., padidėjo 1 procentiniu punktu.
Namų ūkiuose, kurie per apklausą nurodė, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (260 EUR), 2017 m. gyveno pusė (50,6%) gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 16,5 proc. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose, 2017 m. gyveno 41,9 proc. asmenų.
Su visais išvardytais nepritekliais 2017 m., palyginti su 2016 m., buvo susiduriama rečiau, išskyrus galimybę bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto: su šiuo nepritekliumi susiduriančių gyventojų dalis per metus padidėjo 0,7 procentinio punkto.
Kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto. Kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose, gyveno 33,4 proc. miesto ir 59,4 proc. kaimo gyventojų, negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų – atitinkamai 45,5 ir 61,1 proc.
Duomenys apie gyventojų materialinį nepriteklių surinkti 2017 m. kovo–birželio mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą ir apklausus 4 944 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru.
Didelio materialinio nepritekliaus lygis – gyventojų, dėl lėšų stokos susiduriančių su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementų, dalis. Ekonominiai sunkumai:
- namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų;
- namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose;
- namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto;
- namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto;
- namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2016 m. – 240 EUR, 2017 m – 260 EUR) iš savo lėšų.
- Namų ūkis dėl lėšų stokos neturi automobilio.
