Draudikai griauna populiariausius mitus ir atsako į klausimą, ar įmanoma gyvybę apdrausti milijonu eurų.
Išmoka mokama – tik mirus
Kai kurie žmonės vis dar įsitikinę, kad apsidraudus gyvybės draudimu išmokos mokamos tik tada, jei žmogus miršta. Kaip aiškina Vaida Jauneikaitė-Prakienė, draudimo bendrovės ERGO Gyvybės draudimo departamento vadovė Baltijos šalyse, tokia nuomonė turbūt susidarė todėl, kad pasirinkus tik gyvybės rizikos draudimą išmoka išties mokama tik mirties atveju.
Tačiau reikia nepamiršti ir to, kad dabar yra daugybė gyvybės draudimo formų, kurios gali padėti užtikrinti finansinį saugumą įvairiais atvejais, pavyzdžiui, jei apdraustasis suserga ar tampa nedarbingu. Tokiais atvejais finansinė pagalba itin svarbi, jei bėda nutinka šeimos maitintojui, šeimoje auga mažamečiai vaikai ar yra nemažai finansinių įsipareigojimų.
„Visais atvejais gyvybės draudimas padeda įgyti apsaugą nutikus nelaimei ar susirgus. Mirties atveju – finansinę paramą šeimai, patyrus traumą ar nustačius kritinę ligą – galimybę padengti gydymo išlaidas ar skirti lėšas reabilitacijai, o praradus darbingumą ir pajamų šaltinį – suteikia finansinę pagalbą. Įsigyti gyvybės draudimą kartais paskatina ir pasikeitusi šeimos situacija, pavyzdžiui, susilaukus vaikų norima ne tik apsaugoti juos nuo galimų finansinių sukrėtimų, bet taip pat tokiu būdu kaupti jų ateičiai“, – pasakoja V.Jauneikaitė-Prakienė.
Gyvybės draudimas skirtas taupymui
Kalbant apie šį mitą, anot ekspertės, taip pat yra ir krislas tiesos – juk kaupiamasis gyvybės ir investicinis gyvybės draudimai garantuoja ne tik išmokas esant draudžiamajam įvykiui, bet ir padeda sukaupti lėšas pensijai ar vaikų studijoms. Taigi, per ilgus metus galima sukaupti išties nemažai ir pasiruošti oriai senatvei.
Prieš beveik du dešimtmečius įvesta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, leidžianti susigrąžinti GPM permoką nuo sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, galios tik sutartims, sudarytoms iki šių metų pabaigos. Tokioms sutartims dar dešimt metų galios valstybės skatinimas draustis, kaupti lėšas ir užsitikrinti finansinį saugumą“, – teigia V.Jauneikaitė-Prakienė.
Skirtas vyresnio amžiaus žmonėms
Pasak ekspertės, visuomenėje gajus mitas, kad gyvybės draudimas skirtas tik vyresniems žmonėms dėl didesnės kritinių ligų ir nelaimingų atsitikimų rizikos. Deja, ji pabrėžia, kad kritinės ligos užklumpa ir itin jauno amžiaus žmones, jie patenka į gyvenimą keičiančius nelaimingus atsitikimus, jiems reabilitacijai ar ligos gydymui taip pat gali prireikti itin brangiai kainuojančių procedūrų ar vaistų, geriausių specialistų pagalbos. Dar sunkesnė situacija, jei nelaimė įvyksta tik susilaukus vaikų, kai staiga gerokai išauga šeimos išlaidos.
Kiekvienas gali apsidrausti milijonu eurų
Jei turima didelių finansinių įsipareigojimų, reikia pasirūpinti šeima ir nepilnamečiais vaikais, natūralu, kad pasirenkama itin didelė gyvybės draudimo suma. Tačiau ji dažnai priklauso ne tik nuo besidraudžiančiojo noro, bet ir kitų aplinkybių. Kitaip sakant, gyvybe apsidrausti milijonų eurų ar daugiau gali toli gražu ne kiekvienas.
„Draudikai vertina daugybę su konkrečiu asmeniu susijusių rizikų, pavyzdžiui, sveikatos būklę, gyvenimo būdą ir finansinę padėtį, jo gali būti reikalaujama pateikti finansines ar sveikatos būklę atspindinčias ataskaitas. Norint apsidrausti itin didele suma, žmogus turi gauti gerokai didesnes nei vidutines pajamas“, – pataria ERGO atstovė.