41 metų vilnietis išsiskyrė su bankais: „nesveiki“ įkainiai pastūmėjo uždaryti visas sąskaitas

Vilniečiui Andriui – 41 metai, ir vyras jau pusmetį gyvena be bankų sąskaitų. Uždaryti jas pastūmėjo dideli paslaugų įkainiai. Nors šiokių tokių nepatogumų ir patiria, pasakoja ne tik išgyvenantis be bankų, bet dar ir sutaupantis. Tuo metu Lietuvos bankų asociacija tvirtina, kad banko sąskaitą vis dar turi dauguma klientų, o įvairios netradicinės bankininkystės paslaugos yra tik papildomos.
Internetinė bankininkystė
41 metų vilnietis išsiskyrė su bankais: „nesveiki“ įkainiai pastūmėjo uždaryti visas sąskaitas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Prieš 6 mėnesius mano kantrybė su tradiciniais Lietuvoje veikiančiais bankais trūko, – pasakojimą pradėjo Andrius. – Klientų aptarnavimo kokybė, nuolatiniai prašymai atvykti į banko skyrių (deja, dar ne visos paslaugos teikiamos internetu), „nesveiki“ paslaugų įkainiai ir panašios priežastys pastūmėjo mane paeksperimentuoti ir uždaryti visas bankų sąskaitas.“

Iš pradžių vyrui tai pasirodė sudėtinga, nes jis turi kelias būsto paskolas, išperkamosios nuomos paskolą, taip pat poreikį taupyti ir atlikti pavedimus. Vis dėlto planas, sako jis, pavyko, ir dabar per mėnesį vyrui pavyksta sutaupyti 5–10 eurų.

Taigi kaip vyras verčiasi be bankų?

„Atlyginimą man perveda į „Revolut“. Puikus programėlės funkcionalumas ir nemokami pervedimai leidžia mėgautis patogiu lėšų išskirstymu į kitus bankus ir paslaugų tiekėjus. Sumoku už paskolas, per vienasąskaita.lt sugeneruoju mokėjimą už komunalines ir kitas paslaugas, o pavedimą atlieku nemokamai per „Revolut“, – dėstė vyras.

„Revolut“ jis naudoja ir visoms kasdienėms išlaidoms padengti, taip pat kelionėse, kur, sako, nemažai sutaupo dėl valiutos keitimo kurso. Kadangi jis papildomai kaupia pensijai, perveda savo lėšas iš „Revolut“ į „Invalda“ pensijų fondą taip pat nemokamai.

„Revolut“ nuotr./Lietuvoje siūlys atlyginimus pervesti į „Revolut“ sąskaitas
„Revolut“ nuotr./Lietuvoje siūlys atlyginimus pervesti į „Revolut“ sąskaitas

„O pasirinkau „Invaldą“, nes jos generuojama grąža yra viena geriausių rinkoje, o saugomos lėšos yra tokios pat saugios, kaip ir banke“, – pasakojo vyras.

Taupyti juodai dienai jis yra pasirinkęs mobilų Vokietijos banką N26.

Klientų aptarnavimo kokybė, nuolatiniai prašymai atvykti į banko skyrių (deja, dar ne visos paslaugos teikiamos internetu), „nesveiki“ paslaugų įkainiai ir panašios priežastys pastūmėjo mane paeksperimentuoti ir uždaryti visas bankų sąskaitas

„Lengva registracija, nemokama ir patogi paslauga. O privalumas prieš „Revolut“ tas, kad šis startuolis yra Vokietijoje, kapitalas niekaip nesusijęs su Rusija, ir bankas prižiūrimas vienos griežčiausių priežiūros institucijų. Taigi mano lėšos ten yra daugiau negu saugios“, – pasakojo vyras.

Rado jis būdą ir investuoti. „Čia teko pasukti galvą. Visgi lūkesčius pateisinau atidarydamas investicinę sąskaitą vienoje iš Skandinavijos šalių. Įdomu, kad ten veikiantys bankai yra tie patys kaip ir Lietuvoje, tačiau mano grąža buvo akivaizdžiai didesnė negu Lietuvoje. Spėju kad Lietuvoje turime labai ribotą ir brangią pasiūlą šioje srityje“, – 15min pasakojo Andrius.

Bankai bandė atkalbėti

Bankams nepatiko Andriaus ketinimai atsisakyti sąskaitų. Iš pradžių jie bandė atkalbėti, tikino, kad, turėdamas paskolą, vyras savo sąskaitos uždaryti negali.

Bankai teigė, kad negaliu uždaryti einamosios sąskaitos, nes ji reikalinga aptarnauti paskolai. O einamoji sąskaita kainuoja. Bet, pagrasinus kreiptis į Lietuvos banką, staiga atsirado galimybė turėti nemokamą paskolą aptarnaujančią sąskaitą, – pasakojo vyras.

„Bankai priešinosi. Teko netgi grasinti Lietuvos banku. Bankai teigė, kad negaliu uždaryti einamosios sąskaitos, nes ji reikalinga aptarnauti paskolai. O einamoji sąskaita kainuoja. Bet, pagrasinus kreiptis į Lietuvos banką, staiga atsirado galimybė turėti nemokamą paskolą aptarnaujančią sąskaitą. Juk imant paskolą sąskaitos Lietuvoje nekainavo, todėl kaip galima susieti kitus banko produktus ir juos apmokestinti? Bet tai tik parodo bankų nelankstumą ir apetitą. O startuoliai tuo naudojasi“, – aiškino Andrius.

Atsisakęs bankų, šiokių tokių nepatogumų jis vis dėlto patiria. Neturėdamas elektroninės bankininkystės, pavyzdžiui, negali nusipirkti internetu „Forum Cinemas“ bilietų.

„Keista, kad vis dar yra verslų, kurie savo elektroninę prekybą grindžia tik vietinių bankų paslaugomis. Atsiskaitymas kortele palengvintų ir praplėstų klientų ratą. Dar vienas nepatogumas greičiausiai bus susijęs su metine gyventojų pajamų deklaracija. „Revolut“ neteikia ataskaitų į VMI, todėl reikės paprakaituoti ir jas pateikti pačiam. Tačiau VMI kasmet man turi klausimų šiame procese, todėl bet kuriuo atveju aš esu priverstas kasmet skirti gan daug savo laiko draugystei su VMI“, – pasakojo Andrius.

Photos.com nuotr./Kredito kortelė
Photos.com nuotr./Kredito kortelė

Vyras kredito kortele nesinaudoja, mano, kad galėtų kilti problemų, atsiskaitant lėktuve ar nuomojantis automobilį, tačiau sprendžia tai grynaisiais pinigais arba renkasi tokį paslaugos tiekėją, kuris nereikalauja kreditinės kortelės.

Pagrindinė baimė, naudojantis įvairių startuolių paslaugomis, yra ta, kad vieną dieną jie gali užsidaryti, arba gali nutrūkti paslaugų teikimas: „Todėl jais naudojuosi tik kasdienėms reikmėms ir didelių sumų nelaikau.“

Tikina, kad startuoliai tradicinių bankų nepakeis

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, statistiškai vienam šalies gyventojui tenka 1,14 banko sąskaitos.

„Tad sąskaitą banke turi dauguma šalies gyventojų. Kasmetinio tyrimo duomenimis, būtent bankai gyventojams kelia didžiausią pasitikėjimą, tvarkant finansinius reikalus – tai nurodė net 86 proc. apklaustųjų“, – komentare 15min tikino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Jo tikinimu, nors rinkoje sparčiai daugėja įvairių finansinių paslaugų alternatyvų, bankai nepaaiškinamo vartotojų mažėjimo nepastebi.

Luko Balandžio nuotr./Mantas Zalatorius
Luko Balandžio nuotr./Mantas Zalatorius

„Darome prielaidą, kad vartotojai alternatyviomis finansų paslaugomis naudojasi kaip papildoma priemone. Kita vertus, stebime didžiulį finansų paslaugų rinkos aktyvumą. Konkurencija šioje srityje, ko gero, dar niekada nebuvo tokia intensyvi. Tad kuo toliau, tuo daugiau klientai įgyja pasirinkimo galimybių. Savo ruožtu ilgametę istoriją turintys bankai nuolat dirba tam, kad patenkintų savo klientų lūkesčius“, – aiškino M.Zalatorius.

Darome prielaidą, kad vartotojai alternatyviomis finansų paslaugomis naudojasi kaip papildoma priemone, – dėstė M.Zalatorius.

Pasak jo, dažnai bankų alternatyvos nuo įprastų bankų paslaugų skiriasi nedaug: „Ko gero, pagrindinis skirtumas, kad jų teikėjai neturi ilgametės patirties ir fizinių aptarnavimo skyrių. Dalis klientų šias paslaugas renkasi domėdamiesi inovacijomis, kitus patraukia patraukli reklama, bet yra ir tokių, kurie ieško alternatyvų siekdami nuslėpti savo finansinę veiklą arba pageidauja išlikti anonimiški.“

Pasak jo, finansinių paslaugų alternatyvoms dažniausiai simpatizuoja aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai, daugiausia vyrai.

„Kartais naujų rinkos žaidėjų paslaugos sudomina dėl siūlomų neva nemokamų paslaugų. Tokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį, su kokiomis naudojimosi sąlygomis paslaugos teikėjas prašo sutikti, kokius duomenis prašo pateikti mainais“, – pabrėžė bankų atstovas.

Tai bus ypač aktualu šiemet Europos Sąjungos šalyse veikiantiems bankams baigus įgyvendinti Antrąją mokėjimo paslaugų direktyvą, kuri sudaro sąlygas vadinamajai atvirajai bankininkystei (angl. „open banking“).

„Daugeliui atvirosios bankininkystės terminas kol kas skamba miglotai, klausimų gali kelti ir vienas esminių jos aspektų: galimybė visiškai naujiems paslaugų teikėjams (vadinamosioms trečiosioms šalims) prieiti prie kliento sąskaitos duomenų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ši sritis reglamentuota įstatymų ir bet kuriam naujam žingsniui bus būtinas paties kliento sutikimas. Tuo metu naujų paslaugų galimybių, kurias atveria ši naujovė, yra apstu. Paminėsiu vos kelias galimybes, kurios taps realios plėtojant vadinamąją atvirąją bankininkystę: valdyti skirtinguose bankuose turimas savo sąskaitas vienos programėlės langelyje; dar paprasčiau, „neišeinant“ į elektroninės bankininkystės langą, atsiskaityti interneto parduotuvėje ir kt.“, – paaiškino M.Zalatorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs