Vasario 24-oji, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, pakeitė daugelį dalykų, tarp jų – iš viešosios erdvės išstūmė ir nuo seno dalies verslininkų mėgstamą naratyvą „Nemaišykite politikos su verslu“. Agresorės tankams kertant kaimyninės Ukrainos sieną, Vakarų pasaulio verslui tapo aišku, kad prekyba ar investicijos kaimynę užpuolusioje šalyje negalimos, o veiklos tęsimas garantuotų sunkiai nuplaunamą reputacinę dėmę.
Nuo to laiko, Vakarų, taip pat ir Lietuvos, įmonės bene kasdien praneša apie nutraukiamą veiklą Rusijoje, o to nepadariusios sulaukia visuomenės pasmerkimo.
Visgi nors nuo karo pradžios akivaizdžiai susitraukė ir eksportas į Rusiją, ir importas, gegužės pabaigoje keli šimtai Lietuvos bendrovių vis dar turėjo verslo ryšių su šia rinka.
Nuo Rusijos dar nenusisukusiems verslams padėti „susiprasti“ jau siūlosi politikai – Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Raimundas Lopata iškėlė idėją iš viso uždrausti visus verslo ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija. Jis siūlo priimti įstatymą, pagal kurį įmonėms būtų duodamas trijų mėnesių laikotarpis nutraukti bet kokius verslo ryšius su agresore. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas patvirtino, kad komitetas artimiausiu metu svarstys šią iniciatyvą.
Tad 15min pasidomėjo, kaip per penkis karo Ukrainoje mėnesius pasikeitė Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija: kiek įmonių vis dar dirba su šia rinka, kaip keičiasi mūsų eksporto ir importo skaičiai, kokių prekių vis dar iš Rusijos atsivežame daugiausia ir kodėl įmonių pasitraukimo tempas iš karą pradėjusios valstybės lėtėja.
Į Rusiją gegužę dar eksportavo beveik 300 bendrovių
Statistikos departamento duomenimis, šių metų vasarį į Rusiją eksportavo 664 Lietuvoje registruotos bendrovės, o gegužę tokių buvo jau perpus mažiau – 294.
„Įmonės, kurioms Rusija nebuvo svarbi rinka, greitai su ja nutraukė ryšius. Dažniausiai tai buvo elementarus išskaičiavimas: rizika didelė tiek reputacinė, tiek tiesiog finansinė, nes patenkama į kryžminę ugnį dėl sankcijų, įvairių trikdžių – buvo ir tokių atvejų, kai įmonių vadovai sulaikomi Rusijoje ar Baltarusijoje. Aišku, yra ir vertybinė dedamoji, nes matydamos, kas vyksta Ukrainoje, įmonės nebenori turėti nieko bendro su Rusija“, – 15min komentavo banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tuo tarpu veiklą Rusijoje tebetęsiančios įmonės gali turėti savo argumentų.
„Pavyzdžiui, maisto produktų prekyba vyksta toliau, ji nėra sankcionuota, dėvėti automobiliai toliau eksportuojami į Rusiją, tad vėlgi srautas iš Lietuvos juda į Rytus. Yra tam tikrų sektorių, kur jei įmonės visiškai atsisakytų Rusijos, jų egzistavimas nutrūktų. Jos nusprendė pasilikti, nes arba ši rinka labai svarbi, arba prekyba su Rusija pagrindinė veikla, arba liečia nesankcionuotas prekes“, – pastebi Ž.Mauricas.
Panagrinėjus su Rusija dar dirbančias įmones pagal veiklos sritį matyti, kad iš Lietuvos į Rusiją daugiausia iškeliauja katilų, plastiko, geležies, įrenginių. Visgi ir tokių įmonių skaičius traukiasi: iš 184 Lietuvos įmonių, sausį į Rusiją eksportavusių branduolinius reaktorius, katilus, mašinas ir mechaninius įrenginius, gegužę liko 58.
