5 metai su euru: nors kainos ir pakilo, tačiau ekonomistai vardija privalumus

Įvedus eurą Lietuvoje ekonomika augo sparčiau – litą pakeitusios valiutos naudą pirmadienį spaudos konferencijoje akcentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, kainų kilimą Lietuvoje veikia ne euras savaime, o sparčiau auganti ekonomika. „Su euru tiesiog sparčiau artėjame prie ES vidurkio – tiek kainų, tiek realių pajamų“, – teigė V.Vasiliauskas.
Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

2015 metais Lietuvoje įvestas euras. Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, tai turėjo teigiamą ekonomikos poveikį: spartesnis ekonomikos ir pajamų augimas, pigesnis skolinimasis, atpigę mokėjimai, išnykusios litų ir eurų keitimo išlaidos. Visa tai įvyko per prabėgusius 5 metus.

Lietuvos banko duomenimis, dėl euro įvedimo valstybė per penkmetį sutaupė 334 mln. eurų, nes skolinasi daug pigiau.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas

Be to, kaip teigiama, sumažėjo paskolų palūkanų našta (maždaug 0,3–0,4 proc.). Verslas sutaupė 144 mln. eurų, namų ūkiai (daugiausia būsto paskolos) – 153 mln. eurų.

Kaip sakė V.Vasiliauskas, po euro įvedimo Lietuvos eksportas augo sparčiau (dėl sumažėjusių sąnaudų, pavyzdžiui, valiutos keitimo, administracinių sąnaudų).

„Dėl euro įvedimo mes manome, kad eksporto augimas kasmet pridėjo maždaug po 200–350 mln. eurų“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Kalbant procentais, euro įvedimo poveikis realiojo eksporto augimui buvo 1 proc. kasmet.

Lietuvos banko ekonomistų teigimu, šalies BVP dėl euro įvedimo kasmet auga po 0,4–0,6 proc. sparčiau nei tuo atveju, jei euras nebūtų įvestas.

Kaip pasikeitė kainos?

V.Vasiliauskas sakė, kad gyventojų nuomonė apie eurą nepastovi.

„Vidutiniškai skaičiuojant, nuo 2015 m. vidutinis kainų faktinis pokytis buvo maždaug 1,7 proc., o vartotojų suvokiama infliacija buvo maždaug 22 proc.“, – teigė V.Vasiliauskas.

Gyventojai dėl kainų išaugimo linkę kaltinti eurą, manoma, kad dėl to padidėjo skurdas bei atskirtis. Tarp privalumų – patogu keliauti, kai ES šalyse yra ta pati valiuta, pagerėjo Lietuvos ekonomika ir padidėjo finansinis stabilumas.

Po euro įvedimo labiausiai pabrango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis – restoranų, kavinių, kirpyklų, poilsio ir kultūros paslaugos. Jos per penkmetį pabrango daugiau nei 20 proc.

Pagrindinių maisto prekių kainos kilo nuosaikiau (duonos, mėsos ir pieno produktai pabrango mažiau nei 10 proc.)

V.Vasiliausko teigimu, darbo užmokestis augo 5 kartus sparčiau nei kainos. 2014 m. vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo maždaug apie 500 eurų, o 2019 m. – viršijo 800 eurų į rankas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas

Kiek dar litų liko pas gyventojus?

Lietuvos banko duomenimis, tiek prie euro banknotų, tiek prie monetų dauguma gyventojų priprato.

Kiek litų dar likę pas gyventojus?

„Jų yra tikrai nemažai. 424 milijonų litų vis dar yra kažkur“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Pas gyventojus litų dar likę tikrai nemažai. 424 milijonai, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų