Ekonomistas Nerijus Mačiulis nurodo, kad „šešėlio“ pinigai – būtent ta
priemonė, kuri padėtų padidinti pensijas, pakelti pareigūnų ir mokytojų atlyginimus, dėl kurių šie laikas nuo laiko protestuoja. Tai jei pavyktųsumažinus šešėlį nors 6 proc. - jau ir tada galėtume kalbėti apie papildomas šimtamilijonines pajamas į šalies biudžetą.
Pasaulyje yra ne viena valstybė, kur šešėlis yra du ar net tris kartus mažesnis nei Lietuvoje. Kas tarp jų bendra ir kokios pamokos būtų aktualios Lietuvai kovojant su nelegalia ekonomika?
1. Aukštas pragyvenimo lygis
Šveicarija, JAV, Austrija, Liuksemburgas, Japonija, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystės, Singapūras, Olandija. Kai žvelgiate į šių valstybių sąrašą, kokia pirma mintis ateina į galvą? Taip, greičiausiai tai, kad tai yra aukšto pragyvenimo lygio valstybės. Iš tiesų, tai lyg milijonierių klubas – vidutinės pajamos, tenkančios vienam gyventojui pagal perkamąją galią du-trys kartus viršija Lietuvos vidurkį. Dauguma šių valstybių priklauso Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijai (EPBO), vienijančiai labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes. Kitas šių valstybių išskirtis bruožas – itin maža šešėlinės ekonomikos dalis. Pavyzdžiui, JAV ji siekia kiek daugiau nei 8 proc., Austrijoje iki 10 proc., Naujojoje Zelandijoje – 10,8 proc.
Friedricho Schneiderio, Andreas Buehno ir Claudio E. Montenegro pasaulinis šešėlinės ekonomikos tyrimas rodo, kad EPBO priklausančių, t. y. labiausiai išsivysčiusių valstybių šešėlio dalis ekonomikoje sudarė 16,6 proc., kai pasaulinis vidurkis sudarė 31,3 proc. Taigi, vien bendro pragyvenimo lygio kėlimas ir judėjimas link vidurkio mažina šešėlio dalį ekonomikoje.
2. Daug gerai apmokamų darbo vietų skaičius
Kokie yra geriausiai apmokami darbai? Statistika rodo, kad šiuo metu didžiausi atlyginimai yra finansų sektoriuje, draudimo veikloje, medicinoje, tyrimuose, teisėje, informacinių technologijų srityje.
Daugelyje išsivysčiusių valstybių dalį pramonės yra iškėlusios į kitas valstybes, kur darbo jėga pigesnė, o pačios orientuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės darbus. Tokie pavyzdžiai galėtų būti Singapūras ir Liuksemburgas. Pirmasis yra Azijos finansų centras ir čia didelė koncentracija finansų korporacijų. Antrasis turi labai stiprų bankų sektorių, taip pat čia įdiegiama daug inovacijų. Tai lėmė, kad šiose valstybėje pragyveno lygis daug aukštesnis. Pavyzdžiui, Liuksemburge jis viršija ES vidurkį trečdaliu. Pradėjus mažėti plieno pramonei Liuksemburgas drąsiai pasuko į paslaugų sektorių ir dabar garsėja bankiniu ir finansiniu sektoriumi.
3. Maži mokesčiai
Lietuviai nuo savo pajamų mokesčiams atseikėja 15 proc. Tai nėra daug pasauliniu mastu, tačiau bėdų kyla su bendrais darbo mokesčiai. Nuo vidutinio atlyginimo reikia sumokėti kiek daugiau nei 40 proc., o tai, sutikit, jau reikšminga suma. O kur dar 21 proc. vartojimo mokestis.
Daugelyje valstybių, kurios turi mažą šešėlį, mokesčiai santykinai maži, kad žmonėms nebūtų paskatų slėpti pajamas – nuslėptos pajamos dažnai skatina ir nelegalios veiklos atsiradimą ir plėtrą, todėl čia nušaunami du zuikiai vienu metu.
Tarkime, JAV iš vis nėra pridėtinės vertės mokesčio, Šveicarijoje jis siekia 8 proc. Šioje valstybėje gyventojų pajamų mokestis svyruoja nuo 0 ik 13 proc. Pasaulio banko atliktos ataskaitos "Doing Business” duomenimis, bendras vidutinei įmonei tenkantis mokesčių tarifas Lietuvoje yra 42,6 proc. nuo jos pelno. Tai didesnis rodiklis nei pasaulio ir regiono vidurkiai. Tuo tarpu Šveicarijoje bendras mokesčių tarifas įmonei siekia 28,8 proc. nuo įmonės pelno. Tokie santykinai dideli mokesčiai Lietuvoje yra dar viena priežastis verslo subjektams ieškoti išeičių ir imtis neapskaitytos šešėlinės veiklos.
Kaip atkreipia dėmesį ekonomistas F.Schneideris, geriausia priemonė sumažinti šešėlio dalį ekonomikoje yra sumažinti mokesčius, o to po mažinti mokestinius ir verslo reguliavimus.
4. Palankios sąlygos verslui
Pagal Pasaulio banko ataskaitą, tiriančia verslo sąlygas skirtingose pasaulio valstybėse, draugiškiausios verslui valstybės buvo Singapūras, Naujoji Zelandija ir Danija. Lietuva šiame kontekste atrodo neblogai, užėmė 20 vietą, tačiau jau ne vienerius metus koja kiša darbo santykių reguliavimas.
Šešėlis ir kontrabandinė veikla koreliuoja su verslo sąlygomis – jei sunku kurti legalią veiklą, sunku ją vystyti, tuomet dalis žmonių neišvengiamai pasuka į nelegalią veiklą. Pavyzdžiui, „Doing Business“ reitinge Urugvajus pagal verslo sąlygas yra 90 valstybė. Gan natūralu, kad šešėlis šioje valstybėje sudaro net 46 proc. ekonomikos. Panaši situacija ir Ukrainoje – 80 vieta „Doing Business“ reitinge ir beveik 47 proc. siekiantis šešėlis.
Taigi, valstybėse, kur šešėlis mažas, ir verslą pradėti paprasta, nes čia mažai reguliavimų arba jie yra formalūs.
5. Progresinė mokesčių sistema
Šešėlį palaiko ir kontrabandines prekes dažniausiai naudoja mažesnių pajamų gyventojai. Tarkime, Lietuvoje, kur skurdo lygis viršija 20 proc., nelegalus alkoholis šalyje sudaro 22 proc. stipriojo alkoholio rinkos, cigaretės – 20 proc., o degalai – apie 15 proc. rinkos.
