Kaip užauginti finansiškai raštingą žmogų
- Pradėkite duoti vaikui kišenpinigių dar prieš pradedant eiti į mokyklą
- Įtraukite vaiką į šeimos biudžeto planavimą, kad jis suprastų, kodėl tokia suma skiriama jo išlaidoms
- Nustatykite, kada ir kokią sumą pinigų vaikas gaus – neskubėkite duoti daugiau pinigų, jei jis juos išleidžia greičiau, skatinkite jį taupyti
- Stebėkite ir aptarkite, kaip ir kur vaikas išleidžia kišenpinigius
- Supažindinkite vaiką su technologijomis, kad jis suprastų, jog pinigai – ne tik kupiūros ir monetos, kurios guli piniginėje ar taupyklėje
Vieną kartą išmokti neužtenka
Finansinis raštingumas – ne kelios niekada nekintančios taisyklės, kurias gali naudoti bet kurios kartos tėvai ir vaikai. Finansinio raštingumo ugdymo principams įtaką daro ir aplinka: technologijos, rinkoje atsirandančios naujos prekės ar paslaugos ir netgi ekonominiai įvykiai.
Finansinio raštingumo vaikus reikia mokyti lygiai taip pat kaip išsivalyti dantis, – sakė A.Landsbergienė.
„Technologijų sparta reikšmingai keičia kasdienį šeimų gyvenimą – planavimo, taupymo, apsipirkimo ir kitus įpročius, – sakė „Danske Bank“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė. – Ko gero, prieš penkerius metus buvo sunku įsivaizduoti, kad sąskaitas ir mokėjimus lengvai galėsime valdyti išmaniuoju telefonu, o vaikai galės naudotis mokėjimo kortelėmis lygiai taip pat kaip ir suaugusieji.“
Jos teigimu, tėvams, kurie nori išmokyti vaikus atsakingai elgtis su pinigais, labai svarbu supažindinti savo atžalas su naujausiomis technologijomis.
„Jos neabejotinai artimiausioje ateityje bus neatskiriama finansinės kasdienybės dalis“, – sakė J.Nedzinskienė.
Skaičiuoti – nuo mažų dienų
„Danske Bank" užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko tyrimą, kuris rodo, kad daugiau kaip pusė ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų (57 proc.), kurie vaikystėje buvo mokomi, kaip elgtis su pinigais, bendraudami su savo vaikais dažniau pasakoja, kaip pinigai uždirbami. Tuo metu tėvai, kurie vaikystėje negavo tokių žinių, vaikus labiau moko skaičiuoti pinigus (42 proc.) arba iš viso nieko apie juos nepasakoja (37 proc.).
„Dauguma net nežino, kad jau iki gimnazijos nuostata, kaip vaikas leis pinigus, yra susiformavusi. Tad finansinio raštingumo vaikus reikia mokyti lygiai taip pat kaip išsivalyti dantis. Manau, kad tam reikia pasitelkti technologijas – juk gyvename XXI amžiuje“, – sakė Austėja Landsbergienė, Ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės Sodas“ steigėja.
Kišenpinigiai – nebūtinai grynais
Šiuo metu, ko gero, būtų sunku surasti vidutinio amžiaus žmogų, kuris gyvena finansų akmens amžiuje – nesinaudoja elektronine bankininkyste, neturi mokėjimo kortelės, o atliekamą litą taupo giliai stalčiuje.
„Technologijos vaikams įdomios. Be to, jie dažnai apie tai išmano netgi daugiau nei tėvai, todėl pasitelkiant jas tikrai galima paskatinti vaikus mokytis. – pasakojp A.Landsbergienė. – Man juokinga, kai žmonės puola į kraštutinumus ir bet kokia kaina kratosi technologijų, kurios gali būti naudingos ir puikiai papildyti kitas mokymo formas.“
Kišenpinigiai – svarbi edukacijos dalis, todėl tėvai turi turėti galimybę įvertinti ir stebėti, kaip vaikas juos leidžia, – sakė J.Nedzinskienė.
Pasak A.Landsbergienės, vis dar gausu stereotipų ir išankstinių, iš piršto laužtų, nuostatų. „Nereikia pulti į kraštutinumus. Net ir knygos skaitymas kiaurias dienas kenkia. Tėvai užaugo be technologijų, tad jos juos stebina ir baugina. Tuo metu vaikams tai – savaime suprantamas dalykas“, – sako ji.
J.Nedzinskienės nuomone, kiekviena šeima siekia vaiką tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui, tad ir kišenpinigių tradicijos neišvengiamai turi keistis: „Naujausios galimybės leidžia tėvams kišenpinigius pervesti naudojantis išmaniuoju telefonu, atidaryti sąskaitą ar išimti mokėjimo kortelę. Taip pat taupant neišleistus kišenpinigius juos galima kaupti ne tik taupyklėje, tačiau ir sąskaitoje.“
Pasak jos, tokios priemonės suteikia ir daugiau galimybių stebėti, kaip vaikui sekasi elgtis su pinigais: „Kišenpinigiai – svarbi edukacijos dalis, todėl tėvai turi turėti galimybę įvertinti ir stebėti, kaip vaikas juos leidžia. Be to, kartais tėvai jaučiasi ramesni dėl to, kad vaikui nereikia nešiotis daug grynųjų su savimi.“
Svarbiau ne kiek, o kaip
Dažnai ilgų svarstymų reikalauja sprendimas, kiek pinigų vaikui reikia duoti. Universalaus atsakymo, tinkančio kiekvienai šeimai, tikrai nėra – suma priklauso ne tik nuo atžalos amžiaus, bet ir nuo šeimos finansinės situacijos, aplinkybių.
„Viena geriausių pamokų vaikui apie finansų planavimą yra jo įtraukimas į šeimos biudžeto skaičiavimą. Kartu aptariant poreikius ir galimybes, tėvai gali lengviau paaiškinti, kodėl būtent tokia suma yra skiriama kišenpinigiams, o atžala mokoma suprasti, kad biudžetas yra ribotas ir pinigai iš tikrųjų neauga ant medžių“, – pataria J.Nedzinskienė.
