5 svarbiausi verslo pasiūlymai naujajai valdžiai, kurie paliestų ir jūsų pinigines

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ketvirtadienį pateikė šūsnį mokestinių pasiūlymų naujajai Vyriausybei. Tarp jų – siūlymai taisyti socialinio draudimo sistemą ir koreguoti mokesčių lengvatas.
Andrius Romanovskis
Andrius Romanovskis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad verslą džiugina, jog naujoji valdžia apie mokesčius kalba ne žadėdama pokyčius savaime, o diskusijas apie juos naudoja kaip socialinio dialogo objektą.

Jis džiaugėsi Finansų ministerijos sprendimu suburti darbo grupę, kuri peržiūrėtų mokestinį reguliavimą.

Greitis tikriausiai blogiausias sąjungininkas, kai kalbame apie mokesčius. Šiuo atveju lietuvių patarlė devynis kartus pamatuoti, dešimtą kartą pjauti yra teisingiausia.

„Tai rodo, kad einama kalbėjimosi ir tarimosi keliu, o ne principu, kuris iki šiol gajus Lietuvoje, kad „jūs pasitarėte, mes nusprendėme“, – tvirtino A.Romanovskis.

„Tai geroji naujiena verslui Lietuvoje, kad bus kalbamasi, tariamasi, o tik paskui bus priimami sprendimai“, – pridūrė jis.

Verslo atstovas taip pat paragino su mokesčių pakeitimais neskubėti.

„Greitis tikriausiai blogiausias sąjungininkas, kai kalbame apie mokesčius. Šiuo atveju lietuvių patarlė devynis kartus pamatuoti, dešimtą kartą pjauti yra teisingiausia“, – kalbėjo A.Romanovskis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis

Žemiau pateikiame penkis svarbiausius Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymus.

1. Mažinti progresinį GPM tarifą

Verslo konfederacija siūlo Vyriausybei grąžinti 27 proc. progresinį Gyventojų pajamų mokesčių (GPM) tarifą, vietoje pernai įsigaliojusio 32 procentų.

Kalbama apie 2019 metais įsigaliojusį naują progresinį GPM tarifą, tada jis siekė 27 procentus. Kartu tuomet įvestos „Sodros“ įmokų lubos, nustatančios, nuo kokių metinių pajamų bus mokamas didesnis GPM.

Valstybė turi laikytis savo įsipareigojimų, savo pažadų, negali jų laužyti.

„Sodros“ įmokų lubos dabar siekia 60 vidutinių Lietuvos darbo užmokesčių, o progresinis GPM tarifas išaugo iki 32 proc. pagal pernai įsigaliojusias pataisas.

Tai reiškia, kad gautų metinių pajamų dalis, kuri viršija 60 VDU arba 87 tūkst. eurų, yra apmokestinama taikant 32 proc. GPM tarifą, o neviršijančios šios sumos pajamos apmokestinamos standartiniu 20 proc. tarifu.

Vis dėlto 32 proc. GPM tarifas verslo atstovų netenkina. Anot jų, šį tarifą užpernai nuspręsta įvesti pažeidus valdžios ir verslo susitarimus.

„Valstybė turi laikytis savo įsipareigojimų, savo pažadų, negali jų laužyti, todėl siūlome, kad būtų grąžintas tas susitarimas, kuris buvo patvirtintas 2018 metais“, – teigė A.Romanovskis.

Jo minimais metais valdžia su socialiniais partneriais siūlė 27 proc. GPM tarifą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Sodra“ ir VMI
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Sodra“ ir VMI

Tuo pačiu Lietuvos verslo konfederacija siūlo nebemažinti „Sodros“ įmokų lubų ir palikti 60 proc. vidutinių darbo užmokesčių dydį.

2. „Gyvulių ūkis“ ar vaistas?

Lietuvos verslo konfederacija nesutinka su teiginiu, kad mokesčių lengvatos laikytinos „gyvulių ūkiu“, kuriančiu nevienodas sąlygas mokesčių mokėtojams.

Lengvatos nėra blogis. Jos yra tikslinės, kaip vaistas, nustatantis, kuria kryptimi norime pastūmėti žmones.

Anot organizacijos viceprezidento, finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, mokesčių lengvatomis valstybė skatina piliečių elgesio pokyčius.

„Lengvatos nėra blogis. Jos yra tikslinės, kaip vaistas, nustatantis, kuria kryptimi norime pastūmėti žmones“, – sakė M.Dubnikovas.

Pirma, konfederacija siūlo taikyti mokestines lengvatas pensijų kaupimui. Šiuo metu kaupiantieji pensijai antroje ir trečioje pakopoje kasmet gali susigrąžinti iki 300 eurų kaip GPM lengvatą, priklausomai nuo įmokų į pensijų fondus dydžio.

Siūloma šią galimą susigrąžinti sumą didinti. Vis dėlto Lietuvos verslo konfederacija tikslios sumos neįvardija.

„Siūlome Vyriausybei pradėti diskusiją šia tema“, – teigė M.Dubnikovas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

Taip pat siūloma taikyti GPM lengvatą sveikatinimo paslaugoms, teikiamoms ne licencijuojamų įstaigų. Anot Lietuvos verslo konfederacijos, GPM lengvata 2019 metais buvo susiaurinta Valstybinės mokesčių inspekcijos komentaru, numatant, jog sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik licencijuotų sveikatos priežiūros įstaigų.

Organizacija siūlo atlikti sveikatos draudimą bei sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, numatant, jog nelicencijuojamų asmenų teikiamos sveikatinimo paslaugos, skirtos prevenciškai apsaugoti nuo susirgimų ar stiprinti sveikatą, yra laikomos sveikatos priežiūros (sveikatinimo) paslaugomis ir šių paslaugų apimtimi praplėsti sveikatos draudimo, kuriam taikoma GPM lengvata, apimtį.

Kalbėdama apie savarankiškai dirbančiuosius, konfederacija siūlo sieti individualią veiklą išimtinai su profesine veikla, o visais kitais atvejais nustatyti 45 tūkst. eurų per metus pajamų limitą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Mano aplinka“ darbuotojas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Mano aplinka“ darbuotojas

Tai siūloma siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuomet dėl palankesnių mokesčių „migruojama“ tarp teisinių-organizacinių verslo veiklos formų. 45 tūkst. pajamų limitą pasiekę savarankiškai dirbantieji turėtų pasirinkti kitą verslo formą.

Galiausiai Lietuvos verslo konfederacija siūlo atsisakyti mokestinių lengvatų iškastiniam kurui.

3. Socialinio draudimo sistema

Pasiūlymuose Vyriausybei teigiama, kad tais atvejais, kai terminuotos darbo sutartys sudaromos pavaduoti darbuotojus, esančius atostogose vaiko priežiūrai ar pašauktus atlikti karinę tarnybą, neteisinga darbdavį įpareigoti mokėti 1,55 karto padidintą nedarbo draudimo įmokos tarifą.

Todėl verslas siūlo numatyti išimtį, kad tokiais atvejais nebūtų taikomas padidintas nedarbo draudimo įmokos tarifas terminuotoms darbo sutartims.

Kaip alternatyva siūloma galimybė apskritai atsisakyti skirtingų nedarbo draudimo įmokos tarifų terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims taikymo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Sodra“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Sodra“

Verslo konfederacija siūlo taisyti teisės aktus, kad prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas tektų nebe darbdaviui, o darbuotojui tais atvejais, kai darbo užmokestis nėra mokamas dėl darbuotojo kaltės.

Anot jos, remiantis dabartiniais teisės aktais darbdavys gali papulti į situacijas, kai bus įpareigotas mokėti socialinio draudimo įmokas už darbuotoją, kuris į darbą nėjo ir jam darbo užmokestis nebuvo priskaičiuotas, nes, pavyzdžiui, jam buvo išduota medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, nors pažymoje nustatyta, kad darbuotojas yra pats kaltas dėl sveikatos pablogėjimo, pavyzdžiui, buvo neblaivus ir pats patyrė traumą.

Konfederacija taip pat siūlo perkelti atsakomybę darbuotojui sumokėti socialinio draudimo įmokas tais atvejais, kai mokamos išmokos jau po nutrūkusių darbo santykių.

4. Turizmo sektorius

Lietuvos verslo konfederacija siūlo Vyriausybei numatyti papildomas mokestines paskatas turizmo sektoriui, ypač nukentėjusiam per koronaviruso pandemiją.

Niekas nežino, kaip bus su turizmo sektoriumi. Nei turizmo sektorius žino, kas jo laukia, nei valstybė, nei mes.

Siūlomos dvi priemonės. Pirma, įstatymu įtvirtinti atvykstamojo turizmo ir apgyvendinimo paslaugų teikimą užsieniečiams kaip paslaugų eksportą ir taikyti jam nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.

Taip pat siūloma taikyti lengvatinį 5 proc. PVM asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją turinčiose įstaigose – tokiose kaip SPA viešbučiuose, sveikatingumo centruose – teikiamoms sveikatinimo paslaugoms.

A.Romanovskis sakė, kad tokios lengvatos sektoriui galėtų galioti ir po pandemijos, pirmiausia dėl to, kad jam prireiks ne vienerių metų atsigavimui.

„Niekas nežino, kaip bus su turizmo sektoriumi. Nei turizmo sektorius žino, kas jo laukia, nei valstybė, nei mes“, – teigė jis.

Anot Lietuvos verslo konfederacijos prezidento, valstybė ir taip gan griežtai apmokestina turizmo sektorių, ypač turint omenyje, jog užsieniečiams teikiamos paslaugos gali būti interpretuojamos kaip paslaugų eksportas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lėktuvai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lėktuvai

Pasak jo, lengvatos taip pat padėtų sustiprinti turizmo sektorių apskritai.

„Jeigu valstybės strategija yra stiprinti šitą segmentą, tai lengvatos yra tos politikos strategijos dalis“, – kalbėjo A.Romanovskis.

5. Įstatymų atnaujinimai

Ne tiek konkretus, kiek strateginis konfederacijos siūlymas yra peržiūrėti visus Lietuvos mokestinę sistemą reglamentuojančius įstatymus ir išdėstyti juos nauja redakcija.

„Daugeliu atveju tie baziniai dokumentai yra 15–20 metų senumo“, – sakė A.Romanovskis.

Organizacijos teigimu, seni, nuolat po truputį pildomi ar taisomi įstatymai lemia neaiškumus, kuriuos spręsti paliekama VMI komentarams, kurie iš esmės „taiso“ teisės aktų trūkumus.

Ji siūlo atnaujinti mokestinę sistemą reglamentuojančius įstatymus, išgryninant pagrindinius apmokestinimo elementus, pavyzdžiui, kas nelaikoma pajamomis, o kas – laikoma, bet neapmokestinama.

Anot konfederacijos, taip pat reikia ištaisyti akivaizdžius reglamentavimo nesusipratimus, pavyzdžiui, kai vienas fizinis asmuo, pasiskolinęs iš kito fizinio asmens pinigų, iš išmokamų palūkanų turi išskaičiuoti GPM ir sumokėti tiesiai į biudžetą, o įmonės tokioje situacijoje to daryti neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų