15min jau rašė, kad vos penkiais adresais Vilniuje registruota per 7 tūkstančius įmonių, o tinkama buveine gali būti netgi elektros skydinė ar neegzistuojantis kabinetas.
Tačiau „ore“ pakibusių įmonių skaičius pranoksta bet kokį kitą adresą.
Informaciją apie įmones renkanti ir analizuojanti „Creditreform Lietuva“ suskaičiavo 5528 benames įmones ir pateikė jų sąrašą 15min – tokių įmonių buveinė Registrų centre neįregistruota, o nurodoma tik savivaldybė. Registrų centras pateikė ir savo skaičiavimus: 4554 juridiniai asmenys, kurių buveinė išregistruota.
Apie 66 proc. tokių įmonių yra Vilniuje, apie 13 proc. – Kaune.
„Jeigu įmonė, kurios buveinė yra išregistruota, per 5 metus neatnaujina savo duomenų ar neteikia finansinių ataskaitų, galima manyti, kad ji nevykdo veiklos. Tokioms įmonėms Registrų centras gali inicijuoti likvidavimo procedūrą“, – įspėjo „Registrų centro“ atstovas Mindaugas Samkus.
„Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas patikina, kad įmonių „daigynuose“ registruotų, taip pat ir „ore kabančių“ įmonių kredito reitingai karpomi, be to, tokia praktika leidžia pasislėpti šešėliui – kartais nežinomi net akcininkai, nėra kam įteikti korespondencijos ar netgi šaukimų į teismus. Tuo metu nevalytame registre – kas antra įmonė be darbuotojų.
Tačiau peržvelgus „benamių“ sąrašą akivaizdu, kad dalis bendrovių vykdo veiklą, ir kartais netgi sėkmingai.
Kas lemia, kad dalis įmonių „kabo ore“? Verslininkai teikia skirtingas versijas: vieni net nežinojo, kad adresas neregistruotas, kitų buveinę išregistravo pasikeitę patalpų savininkai, treti net nemano, kad tai privaloma.
Iš viso „benamių“ sąrašo tik 283 įmonės turi darbuotoją – tarp jų ir garsaus dizainerio ar netgi vienos iš patikimiausių įmonių.
Kas penkta benamė įmonė – 1156 įmonės – turi įsiskolinimų „Sodrai“, o bendra jų skola siekia 1,7 milijono eurų.
15min skambutis sukėlė nuostabą
Daugiausiai – net 171 darbuotoją – „benamių“ įmonių sąraše turi sėkmingai veikianti bendrovė UAB „Izoton“, kuri specializuojasi techninės izoliacijos darbuose (šilumos, šalčio, priešgaisrinės, garso). Ši įmonė patenka tarp TOP 6 proc. patikimiausių ir stabiliausių įmonių, rekomenduoja rekvizitai.lt.
15min susisiekus su įmonės administracija ir uždavus klausimą apie nenurodytą registracijos adresą, įmonės darbuotojus apėmė nuostaba.
„Kaip tai neįregistruotas? Aš galiu jums pasakyti mūsų adresą. Viskas yra įregistruota. Perduodu ragelį buhalterijai“, – nusistebėjo atsiliepusi moteris.
Dar didesnė nuostaba apėmė ir buhalterę.
„Ką? Kaip čia dabar? Išregistruota? Jūs kažką ne taip matote. Jūs baikite juokus, mes penkis kartus per metus imame išrašą ir tikrai nematome, kad būtume benamiai“, – netikėjo ir buhalterė.
Staiga ji susimąstė, kad greičiausiai adresas „nusimušė“ dėl euro įvedimo – įmonės turėjo perregistruoti įstatus ir perskaičiuoti įstatinį kapitalą eurais.
„Ten buvo šabloninis persiregistravimas. Ir gali būti, kad tuos adresus taip gražiai su įstatų perregistravimu ir numušė. Ten aš net nemačiau, kur įrašyti adresą. Bet mes visur ir viešai deklaravę, niekur nesislapstome, nesuprantu. Visas finansines ataskaitas teikiame, visur viešai mūsų biuras nurodomas, ir dirbame, esame normali įmonė“, – dievagojosi buhalterė
Ji padėkojo 15min, kad pranešė, ir patikino, kad pasidomės ir viską sutvarkys.
Dažniausias atsakymas – išregistravo patalpų savininkas
Tarp 283 „benamių“ įmonių, kurios turi darbuotojų, tik penkios įmonės turėjo daugiau nei 10 darbuotojų, tarp jų ir minėta „Izoton“: „Žviedra“, „Dallis“, „Hefaistas“, „Vairata“.
Buveinės neįregistravusi ir garsaus dizainerio įmonė, pavadinta jo vardu – UAB „Robert Kalinkin“.
15min pakalbinti atskirų įmonių vadovai pasakoja skirtingas versijas.
„Mūsų atveju tai paprasta situacija. Tą įmonę aš pirkau, o tie, kas įmones pardavinėja, užregistruoja kokias 20–30 įmonių ant vieno adreso. Savininkas turi kažkokią patalpą ir leidžia registruoti, jam sumoka kažkokį simbolinį mokestį. Po to jis pardavė tas patalpas ir mus iš ten išregistravo. O dabar mums reikia kažkur prisiregistruoti – turėti savo patalpas arba pasirašyti nuomos sutartį su kuo nors, kas leistų priregistruoti įmonę. Tai mes kol kas taip ir "kabom" ore“, – pasakoja buveinės neturinčios UAB PATT direktorius Justinas Binkevičius.
Jis patikino, kad įmonei tokia situacija labai nenaudinga: „mums labai nenaudinga būti nepriregistruotiems, ar susiję su lizingu, paskolomis, ir apskritai, kai verslo subjektas niekur nepriregistruotas, daug visokių keblumų atsiranda“.
Jis patikino, kad aktyviai ieškoma patalpų, kur įmonė galėtų vėl atrasti namus.
Šiaulių rajone veikiančios ir 12 darbuotojų turinčios nestandartinių baldų gamybos įmonės „Hefaistas“ direktorius Mantas Abrutis įsitikinęs, kad Registrų centre buveinės deklaruoti neprivaloma.
„Mes esame deklaravę ir mokesčių inspekcijai, ir visur. Dabar juk yra įmonės veiklos nuostatai, kuriuos pateiki Registrų centrui, tai pagal juos jau nebėra privalomas registracijos adresas. Anksčiau jis būdavo privalomas, o dabar jau kokie 2-3 metai, kai nebėra privalomas. Viešai mes visur adresą nurodę. Vėliau gal prisiregistruosime“, – svarstė M.Abrutis.
„Reklamos serviso grupės“ vadovą Ričardą Blėdą taip pat nustebino klausimas, kodėl įmonė neturi buveinės: „Net nežinau, atvirai pasakius. Pasidomėsiu šiuo dalyku“.
Registrų centras: NT savininkai turi teisę išvaryti įmones
Registrų centro atstovas aiškina, kad „benamių“ įmonių skaičių išaugino Konstitucinio teismo (KT) sprendimas šiemet gegužės 4 d., leidęs įmones išregistruoti patiems NT savininkams.
„Pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą, patalpų savininko prašymu įmonės buveinė galėjo būti išregistruota tik tuomet, kai juridiniam asmeniui įregistruojamas statusas „inicijuojamas likvidavimas“, „likviduotas“, „bankrutuojantis“ ar „bankrutavęs“. Vis dėlto, tai, kad buveinės negalėjo būti išregistruojamos iš RC, negarantavo, kad konkrečiu adresu būtų galima rasti tą juridinį asmenį.
KT konstatavo, kad Juridinių asmenų registro (JAR) nuostatuose esantys punktai dėl galimybės patalpų savininkui kreiptis su prašymu išregistruoti juridinio asmens buveinę tik anksčiau minėtais atvejais prieštarauja Konstitucijai, todėl reglamentavimas buvo pakeistas. Tai turbūt iš dalies atsako į klausimą, kodėl šiuo metu yra tiek daug įmonių, kurios neturi buveinės“, – svarsto M.Samkus.
Anot jo, praktika rodo, kad dažniausiai juridiniai asmenys neturi buveinės tuomet, kai verslo tikslais fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas paslaugas tretiesiems asmenims, suteikia registruotą biurą, buveinę (adresą) kitam juridiniam asmeniui, o vėliau teikia prašymą šią buveinę išregistruoti.
Jis pridūrė, kad šiuo metu nereguliuojama, kiek vienu adresu gali būti įregistruota įmonių.
„Creditreform Lietuva“: „daigynai“ kerta kredito reitingui
„Creditreform Lietuva“ vadovas S.Žilinskas patikina, kad adreso nebuvimas jau yra rizikos faktorius, ir dėl to nukenčia kredito reitingai.
„Paprasta situacija – jeigu reikia vykdyti kokius nors veiksmus tarp įmonių, ypač dažnai tai atsitinka ginčo atvejais, tai tu negali jokių veiksmų atlikti“, – sako S.Žilinskas.
Jis taip pat tikina, kad po KT sprendimo, jog patalpų savininkų teisės išregistruoti buveinę negali būti ribojamos, tokių išregistravimų padaugės. Tačiau tik kitąmet vasarį: rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimas, užtikrinantis galimybę NT savininkams išregistruoti buveinę. Anot S.Žilinsko, Registrų centras, išsiuntęs pranešimą apie išregistravimą, skiria 6 mėn. terminą.
„Patalpų suteikimas ar nuoma juk nėra amžinas įsipareigojimas“, – sako S.Žilinskas.
Jis mato ir trečią priežastį, kuri lėmė didelį „benamių“ įmonių skaičių, – tai įmonių steigimo ir pardavimo veikla. Tai normalus ir legalus verslas, bet galiausiai atskirais adresais būna priregistruojama itin daug įmonių.
„Iš to kilo pavadinimas verslo daigynai, nes yra tokių fiziniams asmenims formaliai priklausančių adresų, kuriais priregistruota tūkstančiai įmonių“, – sako S.Žilinskas.
Jam nesuprantama, kaip solidžios bendrovės gali sau leisti sieti save su tokiais adresais ar būti iš viso be adreso.
„Man vis tiek atrodo, kad dalis yra tokių kvailų atvejų, kai normali veikianti įmonė vis dar rašo savo registravimo adresu daigyną. Na, mes už kvailumą galime jas tik blogiau reitinguoti“, – stebisi S.Žilinskas.
Beda į nevalytą registrą – niša šešėliui
„Creditreform Lietuva“ vadovas atsidūsta, kad esamos problemos ištakos yra gilios ir rodo į patį Registrų centrą, kuriame daugiau nei pusė įmonių neturi darbuotojų.
„Ištakos kilo iš labai paprasto dalyko – kažkada politikai, siekdami didinti rinkėjų kiekį, leido registruotis žmonėms savivaldybėse. Paskui žmogų atsirado ir įmonės, kurios registruotos tik Vilniaus savivaldybėje be adreso“, – kalba S.Žilinskas.
Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje iš viso nuo nepriklausomybės veikė 429 tūkstančiai juridinių asmenų, o šiuo metu įmonių, kurioms nepradėtos likvidavimo procedūros, yra 222,7 tūkst. Juridinių asmenų, kuriose yra bent vienas darbuotojas, tėra 100 tūkst.
„Tai kur 121 tūkstantis? Tuščios. Tai registre neišvalytos įmonės. Aplink mus esančiose valstybėse, Latvijoje, Rusijoje, vyksta registrų valymai“, – pastebi apsileidimo S.Žilinskas, ir vertina, kad registrai paprastai išregistruoja įmones, kurios dvejus metus neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų.
O įmonės, kurios be adreso, dar suteikia ir galimybę viešai nepateikti netgi akcininkų – prireikus, gaudyk vėją laukuose.
„Tokių įmonių nesimato ir steigėjo. Jei ją įsteigė teisininkų ar buhalterinė įmonė ir tuomet ją pardavė, nesimato, kas nusipirko“, – sako S.Žilinskas ir aiškina, kad Registrų centro JAR privaloma registruoti tik 100 proc. turintį akcininką, o jei jis valdo tik 99,99 proc. akcijų – išraše nebus pateikiamas.
S.Žilinskas išsakė nuogąstavimus: vietoje to, kad Juridinių asmenų registras būtų sutvarkytas įtraukiant akcininkų duomenis, valstybė imasi kurti brangias naujas sistemas, kurios taps papildoma našta mokesčių mokėtojams.
„Su įmonės gyvenimu viešumas yra vienareikšmiškai susijęs. Taip pat ir su įmonės akcininkais turėtų būti susijęs“, – sako S.Žilinskas.
