Taupytojai
Taupytojai pinigus taupo labai kruopščiai, kartais net be tikslo, taip pat baiminasi galimo finansinio nestabilumo ir vengia pagerinti savo gyvenimo būdą, net jei toks sprendimas finansiškai protingas, pasakoja E.Jurevičius. Taupytojai gali jausti nerimą dėl išlaidų, net ir būtiniausioms reikmėms ar pagrįstiems norams, bei nuolatos stebi visas išlaidas ir vis ieško būdų, kaip sutaupyti.
„Tokį tipą atitinkantys žmonės dažniausiai kenčia ne nuo pinigų stygiaus, o nuolatinės įtampos dėl jų. Kai kurie visą gyvenimą neišleidžia to, ką taip sunkiai sutaupė, atsisako pomėgių ar veiklos, kuri galėtų suteikti jiems džiaugsmo“, – sako ekspertas.
Esminis patarimas taupytojams – išmokti rasti pusiausvyrą tarp taupymo ir mėgavimosi gyvenimu. Jiems verta pagalvoti, kur save mato ateityje ir kaip santaupos gali padėti tai įgyvendinti.
Išlaidautojai
Išlaidautojai linkę leisti pinigus daiktams, kurių jiems nebūtinai reikia. Dažnai, kai juos ištinka emociniai sunkumai, greito pasitenkinimo jie siekia per pirkinius. Kita vertus, tai darydami jie gali patirti nemalonų kaltės jausmą, kurį sprendžia toliau išlaidaudami. Paprastai jie turi mažai santaupų arba jų visai neturi, dažnai gyvena nuo algos iki algos, nepriklausomai nuo pajamų dydžio, prideda „Luminor“ banko ekspertas.
„Kitaip tariant, jų santykis su pinigais yra gana chaotiškas ir grįstas emocijomis. Išlaidautojams rekomenduojama išsikelti aiškius finansinius tikslus bei susikurti biudžetą, kuris padės jų siekti. Perpraskite, kokiose situacijose esate linkęs spontaniškai išlaidauti, ir pagal galimybes ribokite jų dažnį“, – teigia E.Jurevičius.
Uždarbiautojai
Uždarbiautojai sąmoningai arba nesąmoningai tiki, kad laimės paslaptis yra uždirbti kuo daugiau pinigų. Siekdami šio tikslo, jie gali apleisti asmeninius santykius ar sveikatą, patirti perdegimą ar su stresu susijusias sveikatos problemas.
„Viena vertus, finansinės laisvės siekis yra pagirtinas, tačiau tokie žmonės gali būti linkę apleisti ir kitus gyvenime svarbius dalykus bei ilgainiui patirti to pasekmes. Esminis patarimas tokiems žmonėms – ne tik paskirti savo dėmesio kitoms gyvenimo sritims, bet ir panaudoti pinigus būtent joms pagerinti, pavyzdžiui, paaukoti jums svarbiam tikslui arba, pagal galimybes, pasidovanoti atostogas sau ir savo šeimai“, – pataria E.Jurevičius.
Abejingieji
Abejingieji gana retai galvoja apie pinigus, dažnai labiau vertina patirtis bei santykius nei pinigus ir būna tvirtai įsitikinę, kad pinigai neturėtų daryti įtakos svarbiems gyvenimo sprendimams.
„Be to, daugelis pinigams abejingų žmonių linkę apsieiti su nedidelėmis išlaidomis, kas yra geras dalykas, tačiau dėl to santykiuose pernelyg atsipalaidavę gali tapti finansiškai priklausomi nuo savo partnerio, ypač jei skiriasi jų gyvenimo būdas. Taip pat jiems gali būti sunku planuoti ilgalaikius finansinius tikslus, pavyzdžiui, išėjimą į pensiją ar nuosavo būsto įsigijimą“, – teigia „Luminor“ ekspertas.
Šiam žmonių tipui ekspertas pataria į pinigus pažiūrėti kaip į priemonę pasiekti savo gyvenimo tikslų – juos išsikėlus pagalvoti, kaip pinigai gali padėti tų tikslų pasiekti, o ne trukdyti tai padaryti.
Taupytojai-išlaidautojai
Taupytojai-išlaidautojai turi abiem šiems tipams būdingų bruožų – griežto biudžeto planavimo fazes pakeičia didelio išlaidavimo laikotarpiai. Didelius ir kartais neprotingus pirkinius jie gali matyti kaip „atlygį“ už drausmingą taupymą, o po to gali jaustis kalti ir iš naujo pasižadėti taupyti vėl. Toks santykis su pinigais gali emociškai išsekinti.
„Tokiems žmonėms prieš bet kokį didesnį pirkinį siūlyčiau įsivaizduoti, kaip jį įsigiję jausis po savaitės ar dviejų. Taupytojams-išlaidautojams, kaip ir daugeliui kitų tipų, reikėtų išsikelti realistiškus tikslus bei susiplanuoti biudžetą, kuriame vietos būtų ir iš anksto suplanuotoms pramogoms. Tai padės ilgiau ir tvariau laikytis finansinės drausmės“, – sako ekspertas.
Lošėjai
Lošėjais vadinami žmonės turi tiek uždarbiautojams, tiek išlaidautojams būdingų bruožų – anot E.Jurevičiaus, tikėtina, kad jie uždirba nemažai ir beveik viską išleidžia įvairiems malonumams, kurie dažnai yra neapgalvoti. Lošėjų tipo žmonės į pinigus pirmiausia žiūri kaip į priemonę pasiekti įspūdžius ir nuotykius, o ne saugumą ar ramesnį ilgalaikį pasitenkinimą.
„Gali būti, kad tokie žmonės taip pat linkę tikrąja to žodžio prasme lošti, juos jaudina rizika, o polinkį į ją ekstremaliais atvejais slepia nuo artimųjų. Pagrindinis patarimas tokiems žmonėms – sąmoningai suprasti, kokias rizikas jie prisiima taip gyvendami, ir išsiugdyti tvaresnį įprotį taupyti“, – pataria ekspertas.
Nerimautojai
Jeigu nuolat nerimaujate dėl savo finansinio saugumo ir nepasitikite savo gebėjimais pasiekti finansinę laisvę, gali būti, kad priklausote nerimautojų finansiniam tipui. Pasak E.Jurevičiaus, tokie žmonės vis ieško finansinių patarimų ir žinių, baiminasi, kad sukauptų pinigų nepakaks jų poreikiams, o ekstremaliais atvejais patiria daug streso, net ir tuomet, kai jų finansinė padėtis yra objektyviai saugi.
„Sveikas susirūpinimas savo finansais ir žiniomis apie juos yra geras dalykas, tačiau nerimautojai jo jaučia pernelyg daug. Tokiems žmonėms pravartu racionaliai perprasti, iš kur kyla tokios emocijos – labai tikėtina, jog tai susiję ne su pačiais finansais, o kitomis gyvenimo sritimis ar problemomis“, – teigia „Luminor“ banko ekspertas.
