„Mano Creditinfo“ ekspertai analizavo, kas paskatino vartotojus 2014-2016 m. pirmą kartą atsiversti savo finansinės drausmės CV.
„Kredito istorija vertinama skolinantis. Nuo to, ji gera ar prastesnė, gali priklausyti finansavimo sąlygos bei pati finansavimo galimybė. Todėl norėjome sužinoti, ar vartotojai pirmą kartą savo ataskaitą peržiūri vedini noro atidžiau įvertinti dabartinę situaciją ir galbūt pasiruošti pokalbiui su finansų įstaiga, ar imasi veiksmų po atmestos paraiškos.
Paaiškėjo, kad trys iš keturių vartotojų pirmą kartą susidomi savo finansinės drausmės CV pavėluotai, t.y. sulaukę neigiamo atsakymo dėl kredito banke, lizingo bendrovėje ar telekomunikacijų salone. Pasiskirstymas tarp besidominčių savo asmens duomenimis prevenciškai ir pavėluotai yra vienas iš požymių apie finansinio raštingumo lygį šalyje“, – sako Andrius Bogdanovičius, kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.
Dažniausiai apie kredito istoriją šalies gyventojai sužino tuomet, kai susiduria su neigiamu sprendimu suteikti kreditą ar pasirašyti lizingo sutartį.
„Mano Creditinfo“ duomenimis, per 2014 m. savo finansinės drausmės CV pirmą kartą atsivertė 30 tūkst., 2015 m. – 34 tūkst., 2016 m. sausį – lapkritį – 42 tūkst. vartotojų. Iš viso savo kredito istorija Lietuvoje domisi 184 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Dauguma jų yra finansiškai aktyvūs: 72% turi arba praeityje yra turėję finansinį įsipareigojimą – kredito kortelę, vartojimo paskolą, lizingą, būsto kreditą ir kt.
„Nors kredito istorija Lietuvoje nėra naujiena, tačiau didžiajai daliai gyventojų rūpintis ja nėra įprasta. Deja, dažniausiai apie kredito istoriją šalies gyventojai sužino tuomet, kai susiduria su neigiamu sprendimu suteikti kreditą ar pasirašyti lizingo sutartį.
Receptas, kad taip nenutiktų, yra vienintelis ir paprastas, tik nebūtinai lengvai pritaikomas kiekvienam – atsakingas asmeninių finansų valdymas. Tai yra laiku, nevėluojant sumokėti komunalinius mokesčius, atsiskaityti su įvairiomis ryšio ar kitas paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Neretu atveju juodą įrašą į kredito istoriją įrašo ne lėšų, bet drausmės ir atsakomybės stoka“, – sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
„Swedbank“ finansų instituto skaičiavimais, 100 tūkst. Eur paskolą būstui trisdešimčiai metų paėmusio asmens per visą paskolos grąžinimo laikotarpį sumokėtos palūkanos, priklausomai nuo to, ar jo kredito istorija yra gera ar prastesnė, gali skirtis 15-18 tūkst. EUR.
Kredito istorija susideda iš dviejų dalių – finansinių įsipareigojimų ir mokėjimų istorijos.
Finansiniai įsipareigojimai – tai įvairūs kreditai bankuose, tarpusavio skolinimo platformose, kredito unijose, lizingo ar vartojimo kredito bendrovėse.
Mokėjimų istorija – tai pradelsti mokėjimai už šiuos kreditus ir mokėjimai už kitas paslaugas (telekomunikacijų, elektros, komunalines, draudimo, kabelinės TV ir kiti). Gyventojams asmeninė ataskaita yra nemokama kartą per metus.
