Liko du su puse mėnesio iki Naujųjų, kuomet startuos nauja pensijų kaupimo sistema.
Gyventojų tarsi neprašoma nieko atlikti, bet čia ir pakastas siurprizas: raštu nepasakius „ne“, visi jaunesni nei 40 metų darbuotojai skirs 3 procentus atlyginimo į pensijų fondus. Tai sudarys 36 eurus nuo vidutinio atlyginimo (VDU) – šie pinigai atliks iš sumažintų mokesčių. Papildomai valstybė paskatins 16,4 eurų paskata (1,5 proc. VDU).
Bėda, kad valstybė jau daug kartų laužė savo pačios pažadus – pensijų kaupimo sistema niekada neturėjo stabilaus 5 metų laikotarpio.
Dalį 15min pašnekovų tai ir neramina – ar turint tokį įsipareigojimą vėliau neteks vėl sukti galvą dėl pasikeitusių sąlygų.
Tačiau nors ir įvardija trūkumų, dauguma pašnekovų sutinka, kad verčiau kaupti, nei nekaupti. Sudalyvaukite apklausoje – kaip dėl būsimos pensijos elgsitės jūs.
15min jau buvo parengusi ir savo orientacinę II pakopos pensijos skaičiuoklę, kuri patvirtina, kad tikslių atsakymų dėl pensijos nepateiks niekas – pernelyg daug kintamųjų, kurie per 40 metų situaciją gali pakeisti iš esmės: infliacija, atlyginimų augimas, krizės, finansų rinkų grąža, anuitetų schemos ir kt. Šią skaičiuoklę rasite publikacijos apačioje.
O oficiali pensijų skaičiuoklė startuos sausio 2 dieną – tuomet galutiniam apsisprendimui dėl pensijos bus likęs pusmetis.
1. A.Bičeika: sistema keisis dar ne vieną kartą, bet tai nesvarbu
Finansinių technologijų startuolio „Revolut“ Verslo plėtros vadovas Lietuvoje Andrius Bičeika filosofiškai vertina kaupimą pensijai – anot jo, svarbu kažką daryti su atliekamais pinigais, kad tik jų daugėtų.
„Kaupiu (fonde – 15min) nuo pat pradžių, kai tik atsirado tokia galimybė. Taip pat ir III pakopos pensijų fonde. Lietuviai, kaip viena „neraštingiausių“ taupymo klausimais valstybių Europoje, mano nuomone, turi naudotis visomis galimybėmis, kurios pagerintų jų finansinį gyvenimą ilguoju laikotarpiu. O ar tai bus II pakopos pensijų fondas, ar vertybiniai popieriai, ar tarpusavio skolinimosi platformos – čia jau didelio skirtumo nėra. Mes tiesiog turim pradėti vienaip ar kitaip taupyti. Įrankiai kol kas nesvarbu“, – sako A.Bičeika.
Jis patikina, kad ir kitąmet II pakopos fonde dalyvaus „maksimalia apimtimi“.
„Pasikartosiu – bandant laiką leisti išskaičiavimams, ar man tas taupymo būdas priimtinas, ar ne, prarandamas laikas, kuris galėtų uždirbti pinigus. O dar iš kitos pusės pažiūrėjus – kas gali žinoti, kas pvz., jaunimui, kaip man, atsitiks per tuos 30+ metų iki pensijos – ar aš jos sulauksiu, ar ji netaps 80 metų ar daugiau, žinant, kokie proveržiai pasiekiami medicinoje“, – svarsto „Revolut“ atstovas.
Jis vertina, kad Lietuvoje II pakopos pensijų sistema „dar pakeis tiek savo struktūrą, tiek pavadinimą ne vieną kartą, kol, matyt, nusistovės į paprastą ir aiškiai suvokiamą schemą, kaip kai kuriose labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse.
Anot jo, Vakaruose veikia schemos, kai darbdavys iš savo pusės į darbuotojo pensijų fondą skiria identišką procentinę dalį, kokią nusprendžia skirti pats darbuotojas.
„Jei darbuotojas nusprendžia neskirti nieko, nieko neskiria ir darbdavys. Jei nusprendžia skirti maksimalią galimą sumą (pvz., 4 proc.), tiek pat skirs ir darbdavys. Pasirinkimo laisvė yra gerai“, – sako A.Bičeika.
2. M.Grajauskas: žaidimas užrištomis akimis, bet kaupsiu
Asmeninių finansų ekspertas Mindaugas Grajauskas, parašęs knygą „Ko niekada neišgirsite iš bankininko: praktiški patarimai poros finansų planavimui ir organizavimui“, šiuo metu kaupia II pakopoje, tačiau jam nerimą kelia valstybės sprendimų nestabilumas ir sistemos trūkumai.
„Aš sau atsakymo (dėl kaupimo – 15min) dar neturiu, tiesą pasakius. Dabar pats eisiu į keletą renginių aiškintis visas aktualijas. Tad galiu dar ir persigalvoti. Iš esmės čia yra skaičių žaidimas, tik jis komplikuotas, nes nežinai, kas ir kaip keisis po to. Tai daugelio žmonių abejonė ir nieko naujo nepasakysiu. Priėmus sprendimą dabar, jau esame išmokyti Lietuvoje, kad po kažkiek laiko gali būti viskas kitaip“, – sako M.Grajauskas.
Tačiau jis tikina, kad laikysis pagrindinio principo – kuo plačiau išskaidyti „savo pensinį kapitalą“.
„Neaišku, kaip pasikreips II pakopa. Bet iš esmės, dalyvauju joje lygiai taip pat, siekiant maksimalios naudos sau. Ateityje aš pats tai tikrai liksiu. Tik ar visą laiką būsiu patenkintas, nežinau. Dar ir neskaičiavau savo atveju“, – sako M.Grajauskas.
Jis aiškino, kad naudojasi įvairiais taupymo būdais ir finansiniais įrankiais – esą pensijai taupyti galima ir savarankiškai, taip pat ir III pakopoje.
„Kaupiu aš daug metų, turiu sau visokiausių įrankių prisikūręs pagal strategiją. Bet klausimas, kaip žmonėms pasielgti. Čia blogybė ta, kad negali būti vienos skaičiuoklės visam laikui“, – sako M.Grajauskas.
Jam kliuvo ir tai, kad persigalvoti ateityje nebebus galima – jei pasikeistų situacija, pasitraukti iš kaupimo negalės.
„Žmonės turi lūkesčius, ar ir pats turėjau lūkestį, kai sutikau su maksimaliu kaupimu, kuris dar veikia iki metų pabaigos, kad nuo 2020 metų įmokos sieks 3,5 proc. su valstybės paskata. Ir tas lūkestis nepateisintas. Atėjo metai, ir staiga vėl viskas iš naujo. Tai kaip žaidimas užrištomis akimis. Bet aš sau asmeniškai vis tiek žaisiu. Čia ir vertybių klausimas“, – sako M.Grajauskas.
Norintieji didesnės pensijos, anot jo, turi ieškoti papildomų būdų taupyti, naudotis kitais instrumentais.
Jis įspėjo, kad neverta tikėti, jog kaupiamo turto vertė vien tik augs, ar tas augimas bus didelis.
„Kur blogybė – pardavėjai kartais sąmoningai, kartais nesąmoningai prognozuoja į geresnę pusę. Galbūt bus ir taip, bet žmonės negali vadovautis neteisingais įsitikinimais. Jei dabar matote, kad pensijų fondai skaičiuoja 10 proc. metinį prieaugį – tikrai ne kiekvienais metais taip bus. Bet jei ir kokį ketvirtį parodė minusinį rezultatą, tuomet vėl pasipiktinimas, kas čia vyksta. Bet tai žaidimo dalis. Svarbu, kad lūkestis būtų adekvatus“, – sako M.Grajauskas.
Jis apibendrino, kad 3 procentai nuo atlyginimo esminio pokyčio nepadarys – suma gali būti didesnė ar mažesnė, bet pensijoje tai nebus esminis pokytis. Norintieji didesnės pensijos, anot jo, turi ieškoti papildomų būdų taupyti, naudotis kitais instrumentais.
„Klausimas, ar tu su tais 3 proc. negalėtum kažką geriau nuveikti ir kažkokią kitokią naudą turėti. Čia iš esmės kiekvienas žmogus turės rasti savo atsakymą“, – sako M.Grajauskas.
3. J.Mundeikis: jei turėčiau kreditą, pirmiau grąžinčiau skolas
Ekonomistas Justas Mundeikis, rašantis blogą „Lithuanian-Economy“, vertina, kad naudotis siūloma sistema žmonėms apsimoka – tuo jis ketina naudotis ir pats. Tačiau pasverti kiekvienam rekomenduoja asmeniškai.
„Aš pats, kai atvažiavau į Lietuvą 2013 m., nieko iš esmės nesupratau ir sutikau su kaupimu antroje pakopoje, ir iki šiol esu joje. Vienu momentu norėjau ją nutraukti, nes supratau – norėjau grįžti į „Sodrą“, bet tuo metu tai buvo neįmanoma. Dabar tai įmanoma, bet dabar man grįžti neapsimoka – man apsimoka kaupti toliau, nes tiesiogiai iš biudžeto, mokesčių mokėtojų pinigais bus skatinamas mano kaupimas. Aš liksiu antroje pakopoje“, – sako J.Mundeikis.
Jis teigia, kad ateityje, baigęs doktorantūrą, ketina svarstyti ir dėl papildomo kaupimo.
„Kažkada ateityje, kai baigsiu doktorantūrą ir turėsiu didesnes pajamas ir galėsiu daugiau taupyti, tuomet žiūrėsiu, kaip papildomai. Ar tai bus investiciniai fondai Lietuvoje, ta vadinama III pakopa, ar kas kita, bus matyti“, – sako J.Mundeikis.
Anot jo, kiekvienas žmogus privalo pats galvoti apie savo pensiją.
„Nesakau, kad žmogus neturėtų pasikliauti valstybiniu draudimu – tai tikrai nėra kažkas blogo. Bet mūsų lūkesčiai, mūsų norai, kokią įsivaizduojame senatvę, prasilenkia su tuo, kokia būtų realybė. Jeigu nori pasigerinti savo situaciją senatvėje, turi minkštai pasikloti dabar, kad naktį patogiai miegotum“, – liaudies išmintimi naudojasi J.Mundeikis.
Jis neabejoja, kad yra žmonių, kuriems ir keli procentai nuo atlyginimo gali būti labai svarbūs.
„Žmonėms, kurių pajamos labai mažos, pvz., 400-500 eurų, jiems ir tie 3 procentai nuo bruto atlyginimo yra pakankama suma, pinigų jiems reikia pravalgymui. Tai tada tiems žmonėms net nekils abejonių, kaupti ar nekaupti, jie tuos pinigus tiesiog pravalgys“, – sako ekonomistas.
Jeigu aš turėčiau paimtą kreditą, pavyzdžiui, būstui, kurio palūkanos didesnės nei pensijų fondų grąža, aš rinkčiausi pirma grąžinti paskolą.
Bet jis priminė ir dar vieną nerašytą finansinio raštingumo taisyklę – jei turima skolų, kurių palūkanos didelės, verčiau pirmiausia grąžinti skolas, o tik tuomet kaupti.
„Jeigu aš turėčiau paimtą kreditą, pavyzdžiui, būstui, kurio palūkanos didesnės nei pensijų fondų grąža, aš rinkčiausi pirma grąžinti paskolą. Bet kadangi neturiu paskolos, man antra pakopa geresnis variantas“, – sako J.Mundeikis.
Jis primena, kad gyventojai, pasirinkę kaupimą, nebemažins savo „Sodros“ pensijos, kaip būdavo iki šiol.
„Dėl to visiems žmonėms, kurie gali sau leisti 2 proc. skirti kaupimui, jiems apsimoka juos skirti, nes valstybė prisideda kažkokiu koeficientu nuo vidutinio darbo užmokesčio. Kai prideda pinigų iš biudžeto, II pakopoj apsimokės labiau kaupti, negu nekaupti“, – svarsto ekonomistas.
4. J.Varanauskienė pasakė, kas nepatinka – jos sprendimo tai nekeičia
„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė kartu yra ir finansų ekspertė – ji neturi abejonių, kaip pasielgs kitąmet.
„Aš dabar esu tas variantas, kur kaupiama „2+0+0“ proc. modeliu. Nes savo laiku mano sprendimas buvo toks, kad, kaip čia sakyt, užsitikrinti iš valstybės kiek įmanoma pinigų, nededant nieko savo (juokiasi, –red. past.). Tiesiog pati reforma nuo to ir prasidėjo, kad buvo tokia sąlyga 2003 m.: valstybė duos, jūs tik taupykit.
O dabar, kai dingsta šita opcija, ir reikia pačiam prisidėti, aš abejonių jokių neturiu, kad toliau kaupsiu pinigus. Nes matau visai neblogus, mano manymu, rezultatus, ką man pavyko padaryti iki šiol ir tiesiog tikiuosi, kad seksis ir toliau.
Aš esu tas žmogus, kuriam kaupimas apsimoka ir duoda naudą. Tie 3 proc. nuo naujos algos, iš principo, jie mano kasdienio gyvenimo nepablogins, aš neaukoju kažko šiandien dėl didesnio gėrio kada nors“, – sako J.Varanauskienė.
Ji patikino, kad II pakopa nėra vienintelis būdas, kuriuo ji taupo senatvei.
„Ruošiuosi tam, kad sulaukus senatvės pajamų šaltiniai būtų ne tik „Sodros“ pensija ir antra pakopa“, – kalbėjo finansų ekspertė.
Tačiau ji įvardijo ir II pakopos minusų.
„Man kaip pensijų fondų dalyvei, pvz., nepatinka tai, kad pinigai, kuriuos aš sukaupsiu, bus kažkaip apriboti – apribojama mano teisė daryti, ką aš noriu. Bet, kita vertus, jei žiūrint iš institucinės pusės, visa sistema pagrįsta anuitetais – pagrįsta sutelkimu į vieną krūvą, kad būtų kuo didesnis gėris kuo didesniam skaičiui žmonių. Tai yra kaip ir logiška, tą reikia priimti.
Kitas dalykas – kad sistema keičiasi taip dažnai, tai man irgi nepatinka. Bet ką darysi, gyvenimas keičiasi. Na, gal jau ateityje II pakopos nebelies. Bet tie pakeitimai irgi neišvengiami, kas tiko vakar, nelabai tinka šiandien“, – dėsto J.Varanauskienė.
Ji patikino, kad kaupimas apsaugo nuo žmogiškos prigimties išleisti pinigus čia ir dabar.
„Būna, žmogus sako, palikite man tuos 3 proc., aš pats susikaupsiu. Bet žinant žmogišką prigimtį, tai gal tada ne šiemet, gal kitais metais pradėsiu, paskui jau kai vaikus išleisiu, paskui kai paskolą grąžinsiu, o tuomet žiūrėk ir nebeliko to laiko“, – sako J.Varanauskienė.
5. T.Tomilinas neapsisprendęs: dar liko daug laiko
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo pagrindinis svarstant pensijų reformą. Komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas dar nėra nusprendęs dėl kaupimo.
„Turiu dar marias laiko pasiruošti. Bet kokiu atveju, mano būsimos pensijos garantija yra „Sodra“ ir aš ja pasitikiu. Reforma padaryta ne per naktį. Įstatymai dar net neįsigaliojo. Nuo sausio bus dar pusė metų apmąstymui. Laiko yra daugiau nei reikia. Apsispręsiu iki kitų metų birželio“, – sako T.Tomilinas.
Jis teigia norintis palaukti, kol „Sodra“ pabaigs rengti skaičiuoklę – ji turėtų pasirodyti sausį.
„Tarsiuosi su ekspertais, kurie nėra susiję su pensijų fondais. Dabar dažnai skambina fondai, siūlo savo paslaugas, visus skambučius mandagiai užbaigiu, papildomų fondų produktų nenoriu“, – sako T.Tomilinas.
Jis patikina, kad privatų kaupimą vertina teigiamai, ypač dabar, „kai nebėra spaudimo mūsų tėvų kartai finansuoti mūsų, jaunų žmonių, pensijas iš jų mažų pensijų“.
„Reformos dėka nebeturime kartų priešpriešos, turime „Sodros“ rezervą, auga pasitikėjimas valstybine sistema. Kaupti savo ateičiai žmogus raginamas pats kartu su valstybės biudžeto subsidija. Tai sąžininga sistema“, – sako T.Tomilinas.
Bet to, pasak jo, dar negana: dar reikia sukurti patogią ir gerai veikiančią profesinio kaupimo sistemą, „kad darbdaviai turėtų galimybę kaupti papildomą savo darbuotojų pensiją „Sodroje“, papildomai, be pensijų fondų tarpininkavimo“.
6. Romas Lazutka: meskite monetą, jei herbas – kaupkite
Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka taip pat nesako ne kaupimui. Anot jo, ateities niekas negali nuspėti. Žmonės dėl kaupimo turėtų spręsti taip pat, kaip ir dėl kitų savo pirkinių – individualiai.
„Reikėtų jiems mesti eurą ir žiūrėti, kaip nukris – jeigu vytis, tai vienaip, jei euras, tai kitaip. Taip yra todėl, kad nėra vieno atsakymo“, – juokauja R.Lazutka.
Anot jo, užtikrintai pasakyti, ar verta dalyvauti II pakopoje, gali pasakyti tik žinantys, kas bus po 40 metų ateityje.
Viską žino ir patarinėja tik tie, kurie suinteresuoti parduoti – jiems reikia klientų. Tačiau sąžiningas žmogus negali pasakyti, ar apsimokės.
„Nėra tokių Dievų, kurie žinotų. Viską žino ir patarinėja tik tie, kurie suinteresuoti parduoti – jiems reikia klientų. Tačiau sąžiningas žmogus negali pasakyti, ar apsimokės. Jei pažiūrėtume paskutinius 20 metų, buvo specialistų, kurie suskaičiavo, kad labiausiai Lietuvoje apsimokėjo investicijos į NT, nepaisant burbulo sprogimo ir krizės. Bet prieš 20 metų to niekas negalėjo pasakyti. Su pensijų fondais taip pat“, – sako R.Lazutka.
Jis siūlo paprastą skaičiavimo būdą: jei 40 metų kaupi mokėdamas 3 procentus nuo atlyginimo, senatvėje gali tikėtis 20 metų gauti 6 procentų atlyginimo siekiančią sumą.
„Taip skaičiuoja Vakaruose. Todėl, kad pensiją kaupi 40 metų, o ją atsiimi per 20 metų. Tad reikia skaičiuoti ne eurais, bet labai paprastai. Investicijų grąža atitinka ekonomikos augimą, tiek auga ir atlyginimai, ir pensija pakeičia algas. Tad jei moki 4 proc. įmokas, gali tikėtis 8 proc. nuo tuometinių algų išmokų. Prie dabartinio 1000 eurų atlyginimo tai būtų 80 eurų, o jei ateityje algos bus 10 tūkstančių – atitinkamai. Bet tai joks ne apsirūpinimas senatvei, tai yra juokinga“, – sako R.Lazutka.
Jis patikino, kad kiekvienas žmogus turėtų pasirinkti individualiai.
„Nėra universalių patarimų, tokių, kad visi imkite būsto paskolas ar pasikeiskit batus. Jei turiu batus, gal man jų nereikia. Kokios pajamos, kokie kiti poreikiai? Pinigai gali būti panaudojami įvairiems dalykams. Pavyzdžiui, ar yra prasmė kaupti pensijai, jei žmogus neturi buto? Pvz., keturiasdešimtmetis, kuris bus įtrauktas, gal verčiau įsigytų būstą ir pensijos sulauktų nenuomojame bute. Yra įvairių situacijų“, – sako R.Lazutka.
Anot jo, blogai, kad valstybė skatina kaupimą mokėdama paskatą iš biudžeto.
„Valstybė vilioja pačių žmonių pinigais, kuriuos ji susirenka per mokesčius. Ir tuomet vilioja, kad kauptų. Bet galima ir suprasti – jei žmonės pragers, o ne kaups, bus dar blogiau. Tačiau yra kiti aktualūs reikalai – vaikai leidžiami į mokyklą ir kiti, kur gali būti svarbiau“, – įsitikinęs R.Lazutka.
Jis skatino nepasikliauti „dešrų pardavėjais, kurie sako, kad dešros yra labai sveikas maistas“ – pensijų fondų valdytojai verčiasi verslu, ir jiems naudingas kiekvienas atėjęs dalyvis.
„Reikia konkrečiai žmogui apsispręsti. Vienoks yra žmogus, kuris turi vaikų ir moka už vaikų būrelius, kitoks, kuris neturi tų vaikų. Arba vienas uždirba daugiau pinigų, kitas mažiau. Vienas turi seną automobilį, kurį reikia dažniau remontuoti ir todėl yra papildomos išlaidos, o kitas turi sėkmingesnį, kurio taisyti nereikia. Tie pinigai, 2-3 procentai per mėnesį, tėra 20-30 eurų per mėnesį nuo tūkstančio eurų. Kiekvieno žmogaus situacija skirtinga ir jis pats apsisprendžia Koks ekonomistas dabar galėtų paskelbti Lietuvai – jūs keiskite senus automobilius. Kiekvieno situacija bus skirtinga“, – sako R.Lazutka.
7. Ministerija: nauda yra individuali
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) patikino, kad gyventojai patys galės pasinaudoti oficialia skaičiuokle ir įvertinti savo tikėtiną pensijos priedą prie „Sodros“ pensijos, koks būtų sukauptas nepertraukiamai kaupiant II pakopoje.
Taip pat skaičiuoklė įvertins ir tai, kiek padidėtų „Sodros“ pensija, jei būtų nuspręsta atsisakyti kaupimo ir lėšas grąžinti į „Sodrą“. Skaičiuoklę planuojama pristatyti sausio 2 dieną.
„Būtina pastebėti, kad konkreti ir individualiai nusakoma kaupimo nauda, išreikšta pinigais, yra sunkiai numatoma, nes priklauso nuo daugybės faktorių: kaupiančiojo darbo užmokesčio per gyvenimą, ligšiolinio kaupimo lygmens (jei kaupė), pensijų kaupimo bendrovės investavimo sėkmės, pasaulio ir Lietuvos ekonominės situacijos asmeniui sulaukus pensijos amžiaus, taip pat paties kaupiančiojo darbo istorijos – ar buvo dirbama ir mokamos įmokos pakankamai ilgą laiką“, – teigiama komentare.
Kadangi kitąmet keisis ir atlyginimai, šiuo metu galima pasitikrinti, kaip keisis įmokos į pensijų fondus artimiausiais metais.
Ministerija pateikė ir bazines rekomendacijas.
„Galima sakyti, kad pertvarkiusi II pensijų pakopą ir įtvirtinusi paskatas kaupimui, valstybė skatina gyventojus kaupti. Paskatomis šiuo atveju reikia laikyti ne tik kiekvienam kaupiančiajam priklausantį 1,5 proc. priedą nuo VDU, bet ir mažesnį darbo užmokesčio apmokestinimą kitais metais bei didesnes neapmokestinamojo pajamų dydžio lengvatas, taip pat – galimybę gauti pajamų ar pelno mokesčio lengvatas, jeigu kaupiama daugiau nei 3 proc. – daugiau gali kaupti pats dirbantysis arba prie jo kaupimo gali prisidėti darbdavys“, – teigiama komentare.
Pasak ministerijos, „sėkmingas kaupimas turi trukti apie 25-30 metų, geriau, jei kaupimas yra ilgas ir sistemingas“. Jei žmogus negauna pajamų, įmokos taip pat nėra mokamos, pensija neauga.
„Jeigu žmogus nori pradėti kaupti arba tęsia kaupimą – jam nebūtina imtis jokių veiksmų, nebent tais atvejais, kai norima pasirinkti konkrečią kaupimo bendrovę arba keisti kaupimo bendrovę. Tačiau jeigu kaupti nenorima, tuomet galutinis apsisprendimo terminas – 2019 m. birželio 30 d.“, – pažymi ministerija.
Jeigu žmogus šiuo metu kaupia „2+2+2“ modeliu ir nori toliau kaupti – nieko daryti jam nereikia. Įmokos kaip yra mokamos dabar, taip ir bus mokamos po sausio 1 d.
Jeigu asmuo per pusę metų atsisakys kaupti, tuomet įmokos jam nebebus skaičiuojamos nuo to mėnesio, kada pranešta apie atsisakymą.
„Jeigu neprieštaraujate kaupimui, galite savarankiškai sudaryti sutartį su kaupimo bendrove tiek dabar, tiek pradėti kaupti iškart nuo sausio 1 d. Jeigu sutartis būtų sudaroma dabar, reikia kreiptis į pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę. Jeigu norima palaukti sausio 1 d., bet norima pradėti kaupti iškart po Naujų metų, tuomet reikės kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, kuriai asmuo bus priskirtas atsitiktine tvarka (apie tai asmeniškai informuos „Sodra“)“, – paaiškino ministerija.
Kitąmet atsisakius kaupti, žmonės kas trejus metus bus į sistemą įtraukiami automatiškai, kol sueis 40 metų – kas kartą reikės teikti atsisakymus per pusmetį.
Jei bent kartą gyventojas kaupimo neatsisakys – jis privalės kaupti iki pat 65 metų. Numatyta galimybė laikinai (iki 12 mėn.) stabdyti įmokų mokėjimą.
„Kaupimas turi būti ilgalaikis procesas. Priešingu atveju, nerekomenduojama pradėti kaupti“, – paaiškino SADM.
8. Š.Ruzgys: II pakopa naudingiausia uždirbantiems mažiausiai
Pensijų fondams atstovaujančios Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys aiškina, kad didžiausią asmeninę naudą iš antros pakopos gali gauti tie žmonės, kurių pajamos mažiausios.
„Be abejo, žmonės yra laisvi rinktis. Tačiau vertėtų akcentuoti, kad didžiąja dalimi pensija priklausys nuo pajamų lygio. II pakopos esmė tame, kad kuo mažesnės pajamos, tuo labiau apsimoka antra pakopa. Žmogus su maža alga vis tiek gaus tokią pačią valstybės paskatą – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tad ta nauda ir dviguba gali būti, jei, pvz., žmogaus alga siekia 500 eurų, ir jis įdeda 15 eurų į fondą, valstybė jam perveda virš 16,4 euro paskatą“, – apie mėnesines įmokas kalba Š.Ruzgys.
Anot jo, II pakopos patrauklumas mažėja dideles pajamas uždirbantiesiems – jie gali pasinaudoti ir 20 proc. GPM lengvata investuodami trečioje pakopoje.
„Kai alga viršija maždaug 2000 eurų per mėnesį, tas 16,4 euro tiesiog jau būna mažesnis, nei siektų 20 proc. GPM lengvata nuo tos įmokėtos 3 proc. dalies, kurią žmogus pats nuo didesnės algos dėtų į trečią pakopą“, – sako Š.Ruzgys.
Tačiau anot jo, dėl turtingųjų ir neverta rūpintis – jie pakankamai finansiškai raštingi, kad patys susiskaičiuotų ar įvertintų.
„Visos pakopos, mūsų manymu, yra svarbios, jos leidžia išskaidyti riziką, pensijų šaltinius. Antra pakopa yra stipriai reguliuojama, bet ir mokesčiai labai stipriai numažinti valdymo bendrovėms – žmogui tai labai pigus instrumentas kaupimui. Jei gauni 1,5 proc. paskatą į kišenę, į ateities kaupimą, tai kodėl tuo nepasinaudoti“, – sako Š.Ruzgys.
Jis priminė, kad II pakopa bus apribota „Sodros“ valstybiniu anuitetu.
„Bet guodžia tai, kad tai bus ir atidėto anuiteto opcija, ir tokiu atveju lėšos irgi bus iš esmės kaip ir paveldimos. Bent jau 85 proc. sukaupto turto bus išmokama periodiškai nuo 65 iki 85 metų amžiaus tarpsnyje. Jei žmogus numirtų anksčiau, ta neišmokėta suma, kuri mokama iš pensijų fondų, vis dar yra paveldima. Už 15 proc. likutį, sulaukus 85 metų, jau būtų įgyjamas normalus paprastas anuitetas iki gyvos galvos, ši dalelė nebūtų paveldima. Toks pasiūlymas, mano galva, pakankamai geras žmogui – jo lėšos gali būti ir toliau investuojamos, kol jam mokamos išmokos“, – sako Š.Ruzgys.
Anot jo, III pakopa siūlo daug laisvesnį lėšų investavimą – galima lėšas atsiimti atsitikus nenumatytiems atvejams, pvz., nelaimei šeimoje ar ligai. Tiesa, tokiu atveju tektų susimokėti GPM – grąžinti pasinaudotą lengvatą.
Š.Ruzgys patikino, kad ruošiama tarpinstitucinė skaičiuoklė turėtų pasirodyti sausį – ją naudos ir pensijų fondai, „jei bus susitarta dėl visų objektyvių ir suprantamų prielaidų, požiūrio į kaupimą, matematiką, prognozes“.
„Tuomet dauguma bendrovių konsultantų galės naudotis šiuo įrankiu kalbantis su žmonėmis, kurie ateis pasitarti“, – žada Š.Ruzgys.
