Senatvė ir pensija daugeliui yra tema, apie kurią net nesusimąstoma.
Todėl nemažai žmonių nesiima konkrečių veiksmų, kad senatvė būtų ne tik ori, bet ir įdomi. Kaupti ateičiai Lietuvoje nėra itin populiaru, nors daugelyje išsivysčiusių valstybių tai normali praktika. Kodėl taip yra, paklausėme psichologo.
Senatvė Lietuvoje siejama su pabaiga, nors tai gali būti laisvės metas
Psichologas Antanas Mockus sako, kad viena priežasčių, kodėl žmonės vengia atsidėti pinigų senatvei arba tik pasyviai dalyvauja valstybės remiamame kaupime, yra natūrali, žmogiška baimė ne tik kalbėti, bet ir galvoti apie savo gyvenimo baigtinumą.
Jauno žmogaus sąmonėje išėjimas į pensiją asocijuojasi su senatve, ligomis, kartu ir artėjančia mirtimi. Taigi, būties pabaiga. Ir tai kelia nerimą.
Tačiau visame pasaulyje daugėja brandaus ar senyvo amžiaus žmonių, kurie ilgai išlieka sveiki, atranda naujų pomėgių, interesų ir užsiėmimų. Jie mėgaujasi branda, skiria daugiau laiko bendravimui, kelionėms, mokosi naujų dalykų, kuriems neskyrė laiko dirbdami.
Mūsų aplinka bei reklama skatina savo poreikius tenkinti čia ir dabar.
„Tačiau ne visi vengia planuoti savo senatvę tik todėl, kad jos bijo. Kai kuriems žmonėms yra labai svarbu patirti malonumą čia ir dabar, o ne jį atidėti rytojui. Tik labai brandus žmogus gali atidėti savo poreikius vardan rytojaus“, – aiškina psichologas ir apie kitą priežastį, kodėl sunku taupyti senatvei.
Juk nauji drabužiai, automobilis ar kelionė suteikia džiaugsmo dabar, o investicijų fonde esantys pinigai jį suteiks galbūt po keliasdešimties metų.
Dar viena problema, kad nemažai žmonių labai klaidingai suvokia, kurie gi jų poreikiai yra labiau, o kurie mažiau svarbūs, nes šiam suvokimui labai daug įtakos daro mūsų aplinka bei reklama.
Taupyti trukdo reklama ir vartotojiškas požiūris
Nors daugelis iš mūsų nenorime pripažinti, tačiau reklama mus labai veikia. Nebūtinai tai reiškia, kad puolame pirkti ką tik televizijos ekrane matytą valiklį ar šampūną. Tačiau tam tikras gyvenimo standartas mums įperšamas kartu su sėkmingo, išsilavinusio, todėl gerai uždirbančio ir kokybiškai gyvenančio bei besiilsinčio žmogaus stereotipu.
Juk tokie norime būti visi? Vadinasi privalome ir elgtis pagal tam tikrus standartus, pirkti tam tikrus daiktus?
Psichologas A.Mockus sako, kad mūsų aplinka ir reklama skatina savo poreikius tenkinti čia ir dabar, gundo įvairiais pasiūlymais.
Tokioje informacinėje erdvėje daugeliui žmonių sunku prisiimti atsakomybę už save, savo gyvenimą ir ateitį. Daug paprasčiau stengtis atitikti madingą įvaizdį. Tai teikia tam tikrą socialinį saugumą, pasitenkinimą – jaučiuosi ne prastesnis už kaimyną ar kolegą, vadinasi, atitinku tam tikrą savo aplinkos standartą. Taigi, ir viliuosi, kad ateitis bus irgi tokia pat gera. Tačiau ar tikrai?
Jei šiandien galime pasidžiaugti geru atlyginimu, tai nereiškia, kad toks pat pajamų lygis išliks ir išėjus į pensiją.
„Sodros“ skaičiuoklė tiems, kurie nesiruošia kaupti papildomai, nežada nieko gera (ją galima rasti čia). Juk jaunų žmonių ateityje bus dar mažiau, o sulaukusių pensinio amžiaus – daugiau.
Paprastas pavyzdys, kaip mūsų aplinka iškreipia bei dirbtinai formuoja mūsų poreikius.
Tarkime, draugai kiekvieną žiemą su šeimomis važiuoja į kalnus slidinėti, sugrįžę dalijasi įspūdžiais, giriasi, kad ir jų vaikai jau puikiai šliuožia. Net ir tie, kuriems visai neįdomios žiemos pramogos ir kurie mielai šaltąjį sezoną leistų namuose skaitydami knygas ar žiūrėdami filmus, pasijunta įpareigoti bent išbandyti slidinėjimą. O tai jau kainuoja laiką ir pinigus. Tenka mokėti už kelionę, viešbučius, pirkti specialią aprangą, nuomotis įrangą.
Žmonės besivadovaudami emocijomis išleidžia nemažas pinigų sumas, tačiau tos pačios emocijos jiems trukdo kiekvieną mėnesį atsidėti pinigų senatvei, nes atrodo, kaip galimybių ribojimas.
Tačiau jei daiktas mums nereikalingas ir mes jo neįsigyjame, ar tikrai save ribojame? O gal investuojame į ateitį ir nešvaistome pinigų nereikalingiems dalykams?
Mąstymas į priekį – brandaus ir išmintingo žmogaus bruožas
„Galvojimas į priekį, strategijų, rimtų gyvenimo sprendimų priėmimas yra nelengvi ir dažnai nemalonūs veiksmai, todėl daug kas jų vengia, atidėlioja“, – sako psichologas. Tačiau tai brandaus, išmintingo, planuojančio ir sveiko optimizmo turinčio asmens bruožas.
Planuoti, kas bus, kai sulauksiu pensijos amžiaus, verta pradėti dar tuomet, kai žmogus yra sveikas ir turi darbo pajamų – iš esmės visi pagrindiniai sprendimai, susiję su pensijų kaupimu, turėtų būti priimami iki 40 metų amžiaus.
Dėl šios priežasties, šio amžiaus nesulaukę dirbantieji, kurie iki šiol nekaupė, nuo 2019 m. yra įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti kaupti.
Jeigu jaunas dirbantis žmogus nori kaupti pensijai, jam nereikia atlikti jokių aktyvių veiksmų – nuo šių metų liepos mėnesio antroje pensijų pakopoje bus kaupiama po 1,8 proc. nuo atlyginimo, o valstybė į šio asmens „kaupimo sąskaitą“ kas mėnesį perves po 0,3 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Per penkerius metus kaupimo įmoka padidės iki 3 proc. nuo atlyginimo, o valstybės parama išaugs iki 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Planuoti, kas bus, kai sulauksiu pensijos amžiaus, verta pradėti dar tuomet, kai žmogus yra sveikas ir turi darbo pajamų.
Jeigu jaunas žmogus kaupti nenori, savo sprendimą jis turėtų pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d.
Iki šiol antroje pakopoje dalyvavę žmonės ir toliau kaupia savo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje po 3 proc. arba 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, priklausomai nuo anksčiau pasirinkto kaupimo modelio. Tai reiškia, kad 3 proc. per mėnesį kaupimui skiria žmonės, kurie iki šiol patys savo noru prisidėjo prie kaupimo nuo atlyginimo, o po 1,8 proc. kaupia gyventojai, kurie iki šiol dalyvavo antrosios pakopos kaupime, bet neprisidėjo nuo savo atlyginimo.
Psichologas A. Mockus dalijasi praktiniais patarimais, kaip išmokti atsidėti pinigų ir tai daryti be streso:
1. Pabandykite išsikelti didesnį tikslą ir jam sutaupyti. Tai gali būti kelionė ar koks nors svarbus, svajotas, norimas dalykas. Pasiektas tikslas bus tarsi apdovanojimas, suteiks džiaugsmo, pasitikėjimo ir motyvuos, įkvėps bei išmokys toliau taupyti.
2. Būtini tikslas, prasmė, sąmoningas ir racionalus paaiškinimas sau, dėl ko taupau. Tik tada taupymas nekelia įtampos ar neatrodo beprasmis. Taupymas ateičiai gali būti tiesiog racionalus sprendimas, pripažįstant sau realybę, kad senatvės greičiausiai neišvengsime ir finansų mums reikės. Bet labai svarbu išlaikyti balansą: skiriu pinigų čia ir dabar malonumams, tačiau galvoju ir apie būsimą pensiją.
3. Labai svarbu ugdyti savistabą. Kartais klausimas „kur dingsta pinigai“ nėra retorinis – tereikia stebėti savo išlaidas ir galima nustebti, kiek pinigų per mėnesį išleidžiame įvairioms smulkmenoms, be kurių galime puikiai išsiversti. Pavyzdžiui, pamiršome įsidėti sumuštinį ir užkandžiaujame kavinėje, perkame nukainotus, bet nelabai reikalingus daiktus, interjero detales, drabužius ir t.t
Yra išmaniųjų programėlių, mes naudojam – https://toshl.com, kuriose galima suvesti savo pajamas ir išlaidas. Vien tik suvedinėdami duomenis, be didesnių tikslų ar biudžeto planavimo, pradedame pastebėti kur ir kaip leidžiame pinigus, pamatome bereikalingas išlaidas. Taip ugdome savikontrolę, matome, koks mėnesio balansas. Vėliau galima mokytis labiau planuoti išlaidas ir jų neviršyti.
4. Kalbėtis šeimoje apie pinigus. Labai svarbu šeimoje nebijoti kalbėtis apie pinigus, tartis, kaip tvarkysite savo biudžetą. Būna sunku, kai vienas turi ilgalaikių finansinių tikslų, o kitas neprisiima atsakomybės, spontaniškai ir impulsyviai perka. Turi būti bendros esminės taisyklės, kurių visi šeimos nariai laikosi.
5. Svarbu suvokti, kad taupymas nėra savęs skriaudimas. Visai nereiškia, kad taupantys žmonės nemoka džiaugtis čia ir dabar, o yra tarsi patys, savo noru patekę į nemalonią savęs ribojimo situaciją. Iš tiesų atidėjus kai kuriuos savo poreikius galima patirti didesnį pasitenkinimą, nes vėliau patiriamas malonus savęs apdovanojimo jausmas. Taip pat tokie žmonės paprastai jaučiasi saugesni, labiau kontroliuojantys savo gyvenimą.
6. Planuokite biudžetą. Paskirstykite išlaidas į neišvengiamas (būsto paskola, mokesčiai), būtinas (maistas, transportas) ir nenumatytas. Galbūt būtinas išlaidas galima sumažinti sutaupius? O nenumatytų taip ir neatsiradus tuos pinigus skirti taupymui?
7. Prieš pirkdami daiktą, rinkdamiesi pramogą, pagalvokite. Paklauskite savęs, ar tikrai tai man būtina, ar tiesiog elgiuosi kaip visi?
8. Nevertinkite nei savęs, nei kitų pagal turimus daiktus. Dažnai būtent turto demonstravimas išduoda nestabilią finansinę padėtį, vidinį nerimą. Ir priešingai, turintys solidžias pajamas jų netaško išorės atributams.
