Reaguodama į kylančias naftos ir kitų žaliavų kainas A.Armonaitė tvirtino, kad gyvename lūkesčių ekonomikos laikais, kai net oficialiai priimant sankcijas akcijos krenta žemyn, o žaliavų kainos kyla.
A.Armonaitė nenorėjo prognozuoti, kaip atrodys Lietuvos ekonomika artimiausiu metu – pasak jos, dar reikėtų palaukti ir pažiūrėti, kokia padėtis nusistovės.
Kartu ministrė priminė, kad didelis neapibrėžtumas vyravo ir per pandemiją – nors buvo laukta galimos ekonominės krizės, to neįvyko dėl Lietuvos ekonominės struktūros, didelę BVP dalį sudarančios pramonės, gerai besilaikiusių eksporto rinkų.
Visgi ji pridūrė, kad jei iki šiol Lietuvos pramonė neturėjo reikšmingų iššūkių, dabar kai kurių žaliavų tiekimo sutrikimų galima laukti.
„Dabar bus sudėtingiau, bet dar anksti pasakyti, ar mūsų laukia blogi scenarijai. Viską galima suvaldyti ir dabar kritiškai svarbu Lietuvai daryti drąsius, investicinei aplinkai svarbius sprendimus – ar tai žmonių pritraukimas iš viso pasaulio, ar geresnis reguliavimas, ar kitų rinkų paieška“, – teigė ministrė.
O rinkų reikia ieškoti ne tik savo produkcijos eksportui, bet ir importui – iš kur atsivežti tokių žaliavų, kaip medienos, plieno.
Mokesčių reformai – ne laikas
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir neapibrėžtumo dėl ateities verslo asociacijos išreiškė viltį, kad Lietuvoje nebus keliami mokesčiai. Tai, kad suplanuota mokesčių reforma kol kas atidedama užsiminė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Dabar bus sudėtingiau, bet dar anksti pasakyti, ar mūsų laukia blogi scenarijai.
A.Armonaitė teigia pritarianti, kad labai svarbu, jog įstatymai, ypatingai mokestiniai ar reikšmingai reguliuojantys verslo aplinką, šiuo metu nebūtų kaitaliojami.
„Globali situacija neapibrėžta, bent Lietuvoje turėkime tą stabilumą“, – pritaria ministrė.
A.Armonaitė pridūrė, kad šiuo metu Lietuvai svarbu ir padaryti namų darbus – tapti dar atviresne ekonomika. Vienas iš būdų tai pasiekti – ir naujas pasiūlymas, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė: skirti vienkartines išmokas aukštos kvalifikacijos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir kitiems užsieniečiams bei įmonėms, kurios įdarbins Lietuvoje trūkstamų profesijų atstovus.
Užimtumo įstatymo pataisomis siūloma, kad vienkartinė kompensacija persikėlimo išlaidoms į Lietuvą atvykstančiam darbuotojui siektų apie 3 tūkst. eurų (4,1 minimalaus mėnesio atlyginimo), o įmonių aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškos užsienyje išlaidoms – iki 5,2 tūkst. eurų (7,1 MMA).
A.Armonaitė pabrėžė, kad nuo karo bėgantiems ukrainiečiams būtų nustatytos žemesnės kartelės ir taikoma mažiau biurokratinių procedūrų.