Pasak ministrės, kol kas nematyti, kad šios įmonės turėtų ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei, pranešė ministerija.
„Todėl būtina ne tik peržiūrėti jų valdyseną, bet ir joms keliamus tikslus. Jie turėtų apimti ne tik kapitalo kainos kriterijus, bet ir dividendus bei kapitalo struktūrą – ribą, kiek įmonė gali skolintis“, – sakė A.Armonaitė.
Ji mano, jog taip būtų galima pagerinti šių įmonių finansinius rodiklius, kad jos duotų didesnę naudą valstybei ir gyventojams.
Ministrės teigimu, taip pat siekiama šių įmonių valdybos narių atranką padaryti dar skaidresnę ir visiškai depolitizuotą, labiau centralizuoti jų valdymą: ne tik pamažu mažinti jų skaičių, bet ir jų priežiūrą koncentruoti dviejose ar trijose ministerijose, o ne vienuolikoje, kaip yra dabar.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 50 VVĮ, 42 iš jų 2019 metais veikė pelningai ir uždirbo 234,7 mln. eurų grynojo pelno, tačiau kapitalo grąža tesudarė 4,2 proc.
