„Mokomės skaityti 2“, – savo įrašą pradeda ministrė, referuodama į pirmadienį savo paskelbtą pirmąjį įrašą panašia tema.
Jame A.Armonaitė aiškino, kad Vyriausybė savo programoje įsipareigojo nesiimti jokių mokestinių pakeitimų nesusitarus dėl viešųjų įsipareigojimų masto (jos akimis, jų du – švietimo ir gynybos).
Antradienio įraše ji daugiau susitelkė ties vienu su NT mokesčiu siūlomu pokyčiu – pirmojo gyvenamojo būsto apmokestinimu.
„Skaitome Finansų ministerijos su Europos Komisija susiderėtus rodiklius. Tai yra tai, ką Lietuva turi padaryti mainais į dalį RRF subsidijinės paramos lėšų: „Įsigalioja akcizų, aplinkosauginių mokesčių ir turto mokesčių įstatymų pakeitimai, kuriais didinamas ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių vaidmuo mokesčių struktūroje“. Apibraukiau mėlynai. Vienas pakankamai neilgas ir aiškus sakinys, kurį galima traktuoti gana plačiai“, – rašė ministrė.
Anot A.Armonaitės, yra įvairių išeičių, kaip šių mokesčių vaidmuo mokesčių struktūroje gali didėti.
„Tačiau matome, kad apie masinį nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą gyventojams čia nieko nekalbama“, – pabrėžė ji.
Anot ministrės, nors šioje vietoje kalbama apie „turto mokesčius“, Lietuva turi visišką laisvę keisti turto mokesčius, gali naikinti įvairias išimtis ar lengvatas dabar galiojantiems mokesčiams. Nėra jokio įsipareigojimo apmokestinti pirmąjį žmonių būstą, kaip dabar siūloma, nėra jokio įsipareigojimo dėl būsto verčių, nuo kurių siūloma taikyti mokestį.
„Juo labiau, kad dabar Seime svarstomas nekilnojamojo turto mokesčio modelis nuo pradinio varianto per metus jau pasikeitė keturis kartus. Ir net jeigu kažkokiu būdu šiame rodiklyje sugebėtume įskaityti NT mokesčio reikalavimą, 2021 m. gegužės 14 d., kai Vyriausybė tvirtino planą, EURIBOR nebuvo 4 proc. EURIBOR tuo metu buvo -0.5 proc.“, – rašė A.Armonaitė.
Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė su Europos Komisija praeitą savaitę baigtam derinti atnaujintam ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“.
Tos sprendimas priimtas nepaisant su Briuseliu išsiskyrusių nuomonių dėl mokesčių reformos terminų atidėjimo.
Ministrų kabinete aktyviai šiam sprendimui priešinosi Laisvės partijos ministrai, o šios politinės jėgos lyderė kaip reikiant apsižodžiavo su premjere priimant šį sprendimą.
Naujienų agentūra BNS praneša, kad A.Armonaitė siūlė tęsti derybas su EK ne tik dėl rodiklių atidėjimo terminų, bet ir dėl paties plano turinio. Laisvės partijos lyderė pabrėžė, kad dalis rodiklių neįpareigoja priimti konkrečių įstatymų projektų, šiuo metu jau pateiktų Seimui.
