Ji su Valdymo koordinavimo centro (VKC) vadovu Vidu Danieliumi ketvirtadienį nuotoliniu būdu aparė, kaip galima siekti geresnių šių įmonių finansinių rodiklių.
„Esame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariai ir tai įrodo, kad peržengėme tarptautinių standartų kartelę bendrovių valdymo srityje. Tačiau kol kas nematau, kad valstybės įmonės turėtų ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei, ir šioje srityje gerokai atsiliekame nuo EBPO vidurkio“, – pranešime sakė A.Armonaitė.
Tačiau kol kas nematau, kad valstybės įmonės turėtų ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei.
Pasak jos, reikia peržiūrėti ne tik tokioms bendrovėms keliamus tikslus, bet ir jų valdyseną.
Artimiausiu metu bus svarstoma šių įmonių veiklos rodiklių nustatymo tvarka, kuri turėtų apimti tiek atskirų sektorių analizę, tiek siektinus grąžos rodiklius ir dividendų prognozę.
Susitikimo metu taip pat aptarta, kaip šių įmonių valdybų narių atranką padaryti dar skaidresnę.
Ministrė pabrėžė, kad ateityje neturi pasikartoti tokie atvejai, kai tik ką išrinktą valdybą turi atleisti naujas ministras. Turimas omenyje susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio sprendimas atleisti jo pirmtako Jaroslavo Narkevičiaus paskirtą „Lietuvos geležinkelių“ valdybą.
A.Armonaitė taip pat pabrėžė, kad būtina judėti link dar didesnio šių bendrovių valdymo centralizavimo, mažinant jų skaičių iki 40, o jų priežiūrą koncentruoti dviejose ar trijose ministerijose, o ne vienuolikoje, kaip yra dabar.
Ministrė akcentavo, kad daug potencialo turi ir savivaldybių įmonės – jas reikia valdyti skaidriau, o ten, kur poreikį gali tenkinti privati rinka, tokių funkcijų atsisakyti.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 50 VVĮ. 42 iš jų 2019 metais veikė pelningai ir uždirbo 234,7 mln. eurų grynojo pelno, tačiau kapitalo grąža tesudarė 4,2 proc.
