A.Armonaitė kolegoms pristatys šiuo metu Lietuvoje vykdomus darbus: įvairių valstybės duomenų atvėrimą visuomenei, valstybės valdomų informacinių technologijų išteklių konsolidaciją, valstybės pastangas didinti šalies gyventojų IT raštingumą, naujų technologijų diegimą viešajame sektoriuje, įvairių paslaugų perkėlimą į virtualiąją erdvę. Pasak ministrės, skaitmeninę verslo transformaciją labai paspartino COVID pandemija, o dabar atėjo laikas skaitmeninei visuomenės transformacijai.
„Žmonės yra mūsų prioritetas. Skaitmeninimas turi sudaryti vienodas galimybes visiems gyventojams, nepaisant jų amžiaus, gyvenamosios vietovės ar lyties. Todėl įvairiomis programomis ir projektais turime nuosekliai skatinti skaitmeninį raštingumą ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimą, kad kiekvienas mūsų galėtų pasinaudoti skaitmeninės transformacijos pranašumais“, – sako A.Armonaitė.
Tarp Lietuvos prioritetų – valstybės informacinių išteklių konsolidavimas, kuris sukurtų tvirtą pagrindą skaitmeniniam viešajam sektoriui, ir viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas, kad būtų išnaudotas duomenimis grįstas inovacijų potencialas.
Lietuvos ministrė taip pat sakys sveikinimo kalbą renginyje, skirtame lyčių atskirties problemoms spręsti skaitmeninių technologijų taikymo srityje.
A.Armonaitė vizito metu taip pat susitiks su Prancūzijos valstybės skaitmeninės pertvarkos ir elektroninės komunikacijos ministru Cédricʼu O ir aptars bendros Europos skaitmeninės rinkos kūrimo, įvairių verslo paslaugų ir sistemų skaitmeninimo ir duomenų apsikeitimo realiu laiku klausimus. Pasak ministrės, norint spartinti bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrą visoje ES, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tokiems veiksniams kaip elektroninė tapatybė, elektroninis antspaudas, elektroninės sąskaitos faktūros ir elektroninis parašas.
Suderintos ES skaitmeninės sistemos kūrimas ir vystymas yra esminis uždavinys siekiant užtikrinti tarpvalstybinių paslaugų teikimą ir keitimąsi duomenimis. Tačiau šiuo metu dėl nesuderintų keitimosi duomenimis standartų ir procesų bei esamų kliūčių tarp šalių vis dar egzistuoja laisvo duomenų judėjimo trikdžiai.
