Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

A.Armonaitė: „Sekdama kitų šalių pavyzdžiu ir išmesdama mažiau maisto Lietuva kasmet sutaupytų apie 150 mln. eurų“

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pirmadienį pristatė iniciatyvą, kuria siekiama mažinti maisto švaistymą. Pakeitus Maisto įstatymą ir prekybos maistu tvarką siūloma sudaryti galimybę Lietuvoje pratęsti maisto, paženklinto žymeniu „Geriausias iki...“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau, rašoma EIMIN pranešime spaudai.
Aušrinė Armonaitė
Aušrinė Armonaitė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Žymuo „Geriausias iki...“ nurodo rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą, todėl iš tikrųjų tokį maistą dažniausiai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės.

„Lietuvoje išmetame beveik 400 tūkst. tonų maisto produktų per metus. Maždaug šeštadalis šio kiekio susidaro vykdant mažmeninės prekybos veiklas. Išmetame daugiau maisto nei vidutinis europietis, tačiau situaciją galima pagerinti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Maisto atliekų sumažėtų, jei žmonės atsakingiau planuotų savo pirkinius, taip pat išmoktų atskirti, kuriuos produktus galima ir toliau vartoti pasibaigus rekomenduojamam terminui. Skaičiuojama, kad kasmet išmetame žymeniu „Geriausias iki...“ pažymėtų produktų, kurių vertė siekia 147,6 mln. eurų. Tai yra daugiau kaip 50 tūkst. tonų maisto – tiek, kiek per metus suvalgo visi Alytaus gyventojai.

Pritarus Maisto įstatymo pakeitimams, juos įgyvendinant būtų siūloma poįstatyminiuose teisės aktuose aiškiai numatyti, kad prekybininkai pagal nustatytą tvarką galėtų ilgiau pardavinėti kai kurį maistą, kurio likučiai dabar išmetami. Tikėtina, toks maistas būtų parduodamas pigiau, o tai leistų gyventojams sutaupyti. Tai ypač svarbu dabar, kai infliacijos lygis yra aukštas, o daugybė žmonių prekybos centruose ieško pigesnių produktų.

Europoje daugėja pažangių valstybių, kurios leidžia parduoti maistą, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Tarp tokių šalių – Airija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Austrija bei Slovakija.

Siūloma, kad pardavėjai pratęsti galiojimo terminą galėtų tik tada, kai maistas bus supakuotas į pirminę gamintojo pakuotę, ji nebus pažeista, o vartotojui tinkamai ir aiškiai pateikta informacija, kad jis dar galioja ir yra saugus vartoti. Ant tokios pratęsto galiojimo maisto pakuotės bus būtina nurodyti ir pirminį galiojimo terminą.

Šie pakeitimai būtų taikomi ilgo galiojimo maisto produktams (kruopoms, makaronams, kavai, arbatai, aliejui ir pan.), kurie net ir pasibaigus jų galiojimo terminui vis dar yra saugūs ir tinkami vartoti.

Maisto įstatymo pakeitimai nebūtų taikomi maisto papildams, pradinio maitinimo kūdikių mišinių ir tolesnio maitinimo kūdikių mišinių, perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kūdikiams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų, viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai