„Esame ypač suinteresuoti bendradarbiavimu aukštųjų technologijų ir inovatyvių paslaugų sektoriuose, tokiuose kaip lazerių ir optinių technologijų, gyvybės mokslų, informacinių ir ryšių technologijų, inžinerinės pramonės, fintech ir kibernetinio saugumo srityse. Būdami Europos centre ir galėdami pasiūlyti į pasaulines tiekimo grandines integruotos aukštais standartais pasižyminčios inžinerinės pramonės pajėgumus, turime potencialą tapti Europos gamybos centru“, – sako A.Armonaitė.
Pasak jos, Lietuvos gamybinis potencialas gerai žinomas tarp Norvegijos įmonių, kurios jau yra įkūrusios savo įmones Lietuvoje. Tai – „Kitron“, „Jotron“, „Stansefabrikken“, „Nordan“, „Devold“ ir daugelis kitų. Puikus Lietuvos inovatyvaus gamybos potencialo pavyzdys – elektriniai mikroautobusai, jau riedantys Norvegijos keliais. Juos bendrai gamina Lietuvos įmonės „Elinta Motors“, „Altas Auto“ ir „Forveda“, o iki kitų metų vasaros planuojama pagaminti 44 tokius elektrinius mikroautobusus.
Tiek Norvegija, tiek Lietuva daug dėmesio skiria savo pramonei skaitmeninti, IT pajėgumams ir kompetencijoms stiprinti, aplinką tausojančioms inovacijoms ir inovatyvioms technologijoms plėtoti, todėl šalims atsiveria naujų galimybių bendradarbiauti šiuose pažangiuose sektoriuose. Norvegija galėtų aktyviai išnaudoti didžiulį Lietuvos IT įmonių potencialą – mūsų verslas gali pasiūlyti savo žinias ir patirtį skaitmeninimo srityje, taip pat kuriant inovatyvius sprendimus e. valdžios, išmaniųjų miestų ar daiktų interneto srityse.
Aktyvesnis Lietuvos ir Norvegijos dvišalis ekonominis bendradarbiavimas bus aptariamas ir Lietuvos-Norvegijos verslo forume Osle, kuriame dalyvauja ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė. Ji taip pat lankysis Norvegijos įmonėse, kurios yra svarbios Lietuvos eksporto ir investicijų kontekste.
Lapkričio 11 dieną vykstantis verslo forumas rengiamas minint Lietuvos ir Norvegijos diplomatinių santykių šimtmetį. Renginyje abiejų valstybių verslo atstovai dalysis savo patirtimi ir įžvalgomis apie verslo prisitaikymą prie nuolat kintančių sąlygų ir ateities planus tokiuose ekonomikos sektoriuose kaip gamyba, aukštosios technologijos, paslaugos ir statyba.
Norvegija 2020 m. buvo 11-ta pagal dydį investuotoja Lietuvoje. Norvegijos tiesioginės užsienio investicijos siekė 638 mln. eurų. Šiuo metu šalyje veikia apie 370 norvegiško kapitalo įmonių, kurios kartu sukuria per 13 tūkst. darbo vietų.
Nepaisant pandemijos, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, su Norvegija išlaikiusi teigiamas dvišalės prekybos tendencijas: bendra Lietuvos ir Norvegijos prekių ir paslaugų prekybos apyvarta 2020 m. siekė 1,75 mlrd. eurų.
