„Verslo darymas Rusijoje ir Baltarusijoje buvo verslo rizikos klausimas, o dabar, kai retkarčiais prabylame apie pagalbos jam priemones, tai tikriausiai nėra sąžininga, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai apmokėtų tą riziką už veikimą šiose rinkose. Lygiai taip pat gyventojai neapmokėtų lietuviško verslo rizikų kur nors Ugandoje ar kitur. Rizika buvo prisiimta, o Putinui pasimaišius protui viskas griūva kaip kortų namelis“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Armonaitė.
Lietuvos verslą vienijančių organizacijų atstovai premjerei Ingridai Šimonytei šią savaitę išreiškė viltų, kad iš valstybės tikimasi reguliacinių sprendimų, kurie padėtų lengviau ekonomiškai atsijungti nuo Rusijos, įskaitant ir mokesčių nedidėjimą.
Anot A.Armonaitės, Lietuvos įmonėms nėra nurodymo nutraukti ryšius su šalimis agresorėmis, tačiau jo ir nereikia.
„Tai kiekvieno verslo sąmonės ir žmogaus pirmiausiai sąžinės klausimas. Kviestume atsisakyti ryšio ir nefinansuoti Rusijos karo su Ukraina, bet labai daug kas tai padarė be kvietimo“, – sakė ministrė.
A.Armonaitės teigimu, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje Lietuvai reiškia trijų didelių rinkų praradimą.
„Iš esmės tai reiškia, kad nebeturime trijų eksporto rinkų. Nors Rusija yra didžiausia eksporto šalis, didžiąją dalį ten sudarė reeksportas, o lietuviškos kilmės prekių – už 323 mln. eurų. Pagal tai Ukrainos rinka apimtimis buvo net svarbesnė, ten buvo parduodama daugiau energetikos ir maisto pramonės produktų“, – kalbėjo ji.
Didesnis iššūkis, pasak ministrės, yra žaliavų importas, nes iš Rusijos bei Baltarusijos buvo įvežama daug pigesnės medienos ar plieno.
„Tai pajaus ne tik Lietuvos gamybos įmonės, bet ir Europos gamybininkai, apie tai reikia galvoti. Kalbamės apie tai, tvariausia pagalba būtų naujos žaliavų rinkos – tai Pietryčių Azija, Afrika, žvilgsniai krypsta ten. Vežėjams yra užsidariusios rinkos, daug kas veždavo į Rytus krovinius, dabar reikės važiuoti kitomis kryptimis“, – sakė A.Armonaitė.
Ji tikino, kad Lietuva dėl saugumo grėsmių netapo šalimi, kuri būtų nepatraukli užsienio investuotojams.
„Neapibrėžtumas yra, investicinė aplinka pradedama vertinti kaip turinti papildomų rizikų, tai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vidurio Rytų Europoje. Dėl to mums reikia nesnausti, kalbėti apie investicijų pritraukimą, žmonių pritraukimą. Be to, kad Lietuva yra NATO narė, ji turi kibernetinio saugumo geras žinias, esame energetiškai gerokai mažiau priklausomi, verslui tai turi rūpėti, kai su jais kalbamės, tai vertinama, tai svarbu“, – sakė ministrė.
Pasak jos, iš Lietuvos užsienio įmonės nesitraukia, nors nerimo esama, o kai kurios bendrovės plečiasi.
„Yra bendro nerimo, mes visi sukrėsti karo, verslai irgi, ten žmonės dirba, bet nėra taip, kad kažkas susipakavo lagaminus ir išvyko. Priešingai, verslai rūpinasi, ieško darbuotojų, yra net kas plečiasi“, – kalbėjo A.Armonaitė.
