„Aišku, kad man norėtųsi matyti didesnius tempus, didesnius skaičius, bet mes turime kol kas tik metus laiko, tai tikriausiai tikimės, kad įsibėgėjus tie prekybos tempai bus didesni“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Armonaitė.
„Tikimės, kad tų rezultatų bus daugiau, nes tiek Lietuvos verslui, tiek žmonėms norisi matyti rezultatus“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, Taivanas iki šiol iš Lietuvos yra nupirkęs lazerių už 6 mln. eurų, todėl ji tikisi, jog bendradarbiavimas įsibėgės ir šiame sektoriuje.
„Norėtųsi, kad įsibėgėtų šitas procesas, bet Lietuva specializuojasi tam tikrų (...) trumpo dažnio lazerių gamyboje. Mūsų lazeriai keliauja į visą pasaulį – į Aziją ir į Ameriką. Tai norėtųsi, kad ir šitoje srityje įsibėgėtume“, – teigė A.Armonaitė.
Vis dėlto, pasak jos, Lietuvos ir Taivano prekybos rezultatai priklausys ir nuo verslo.
„Politikai nekuria verslo. Politikai gali fasilituoti partnerystę, sujungti kontaktus, atverti verslui tam tikrus kelius, bet verslas su verslu turi diskutuoti dėl sąlygų, kontraktų ir panašiai – tai čia nuo jų daug kas priklauso“, – teigė A.Armonaitė.
Ji teigė nesureikšminanti, jog prekybos atstovybės Taipėjuje atidarymas įvyko vėliau nei žadėta: „Kad oficialiai juostelė nebuvo perkirpta, tai aš to nesureikšminu. Yra įvairių biurokratinių procedūrų – jos skiriasi Azijoje nuo Lietuvos. Lietuvoje viskas palyginti greitai vyksta“.
Anot jos, svarbiausia, kad pajudėta su pirmosiomis investicijomis į Lietuvos įmones ir jų projektus, taip pat suteikti leidimai į Taivaną įvežti kai kuriuos maisto produktus.
Atidarius atstovybę paskelbta apie pirmąją į Vidurio ir Rytų Europą orientuoto Taivano investicijų fondo 3,5 mln. eurų investiciją Lietuvoje, skirtą lazerių technologijas vystančiam startuoliui „Litilit“.
Be to, Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutas Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupei „Teltonika IoT Group“ žada parduoti puslaidininkių lustų technologijas. 2,5 metų trukmės kontraktą tikimasi pasirašyti per kelias savaites.
Pirmadienį atidaryta įstaiga vadinsis Lietuvos atstovybe Taipėjuje, o ne Taivane. Tokia praktika tarptautinėje bendruomenėje nusistovėjo siekiant vengti užuominų apie palaikomus tarpvalstybinius santykius su sala, kurią Kinija laiko savo dalimi ir žada ilgainiui atsiimti.
Lietuvos pareigūnai pabrėžia, jog atidaroma atstovybė bus prekybinė, o ne diplomatinė.
