„Planą prezidentui aš pristačiau (...), tačiau šiandien nenorėčiau jo detalizuoti, nes jis yra dar vertinamas Vyriausybėje. Daugiausia šiame plane bus kalbama apie elektros kainų stabilizavimą verslui“, – po susitikimo su Gitanu Nausėda žurnalistams sakė A.Armonaitė.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog Vyriausybė vėluoja su verslo gelbėjimo paketu, nes tokius planus turi ir juos jau įgyvendina daugiau nei pusė – 15 iš 27 Europos Sąjungos valstybių.
„Mažiausiai 15 ES šalių turi nacionalinius verslo gelbėjimo paketus ir juos vykdo, tuo tarpu mes šioje srityje smarkiai atsiliekame“, – spaudos konferencijoje teigė prezidento patarėjas.
„Dar daugiau – Vyriausybės pasirinktas kelias pririšti visą paramos gyventojams ir verslui paketą prie biudžeto ir nieko iki tol neinformuoti yra prastas kelias“, – pridūrė V.Augustinavičius.
Anot jo, Prezidentūra tikisi, kad atskiras tik verslui skirtas pagalbos planas bus pristatytas kitą savaitę, anksčiau nei bus paskelbtas 2023 metų biudžeto projektas.
„Aptarta, kad galbūt apie 1 mlrd. eurų kainų amortizavimo verslui paketas būtų kažkas pakankamo, kas padėtų verslui išlikti konkurencingu“, – sakė V.Augustinavičius
A.Armonaitė, teigė, jog be šio plano verslui bent jau nereikėtų bloginti dabartinių sąlygų.
Ministrės teigimu, verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų reikia daugiau lengvatinių paskolų ir jų garantijų, atidėti mokesčius, taip pat labiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), o ne minimalią mėnesio algą (MMA).
„Verslui ir didžiajai daliai gyventojų būtų naudingiau, jei kitais metais jų pajamos būtų didinamos, reikšmingiau keliant neapmokestinamą pajamų dydį, o ne MMA“, – ministerijos pranešime teigė ministrė.
Laisvės partijos deleguota Vyriausybės narė taip pat pakartojo, kad Seimas turėtų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms.
Pasak A.Armonaitės, spalio pradžioje planuojama paskelbti kvietimą 50 mln. eurų pagalbai nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam verslui.
„Tiesioginės „Invegos“ paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms finansuoti bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo bei didelėms įmonėms. Tam numatyta skirti 50 mln. eurų. Ši pagalbos priemonė aktuali ir įmonėms, kurių išlaidos energetikai viršija 8 proc. sąnaudų“, – teigė ministrė.
„Šita suma yra tik pradžia. Jeigu bus poreikis, nebus problemų šitą sumą padidinti“, – spaudos konferencijoje sakė A.Armonaitė.
Vyriausybės atstovai kalba apie numatomą mokesčių atidėjimą įmonėms, jei jų sąnaudos energetikai viršija 10 procentų.
G.Nausėda yra sakęs, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą. Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.
G.Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – po maždaug 2,3 proc. BNS skaičiavimais ir remiantis Finansų ministerijos kitų metų BVP augimo prognoze (to meto kainomis), ši suma galėtų siekti beveik 3,2 mlrd. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau rugsėjį skelbė, kad iki 2023 metų pabaigos planuojama per įvairias priemones šalies verslui ir viešajam sektoriui skirti beveik 1 mlrd. eurų. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų apie 400 mln. eurų paramai.
