„Mes kiekvienas pirmiausiai galime įvesti sankcijas ir nepirkti tos produkcijos, dar daugiau – galime neperrinkti į politinius postus žmonių, kurie neišeina (iš Rusijos – BNS) ir daro Rusijoje verslą. (...) Tai pirmiausia reikia pradėti kiekvienam nuo savęs. (...) Dar keisčiau, kad žinodami tą faktą, tai nėra naujiena kažkokia labai didelė, bet net ir žinodami tą faktą, toliau politinėj aplinkoj yra perrenkami, turiu omeny Kauno merą, ir kažkaip niekas tų klausimų neuždavė“, – LRT radijui pirmadienį sakė Aušrinė Armonaitė.
Prekybos centrai „Maxima“, „Iki“, „Norfa“ ir „Rimi Lietuva“ praėjusią savaitę pranešė nekeičiantys „Vičiūnų grupės“ teisinio vertinimo ir pokyčių neplanuoja, o „Lidl“ žadėjo papildomai žymėti grupės įmonių gaminius.
Ministrė priminė, kad Vakarų sankcijos netaikomos maisto produktams, todėl jų eksporto ir importo apriboti neįmanoma.
„Kaip valstybė (...) – tiek instrumentų, kiek mes turėjome, – mes jais pasinaudojome. Pavyzdžiui, ir mūsų ministerija apribojo technologijų patekimą į Vidurio Azijos šalis, tas dvejopos paskirties naudojimo prekes, kurios naudojamos ginkluotėje, jų eksportą per mūsų šalį apribojome. Maistas nėra ta prekė, kurią mes galėtume taip apriboti ar kurią Europos Sąjunga šiuo metu sankcionuoja“, – aiškino ministrė.
Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra praėjusią savaitę paskelbė įtraukusi Lietuvos bendrovę „Vičiūnų grupė“, kuriai priklauso maisto prekių ženklas „Viči“, į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, nes ji tęsia veiklą Rusijos rinkoje. Tai reiškia, kad ji patenka ir į pasaulinę „World check“ duomenų bazę, kurioje publikuojami padidintos rizikos asmenys ir organizacijos siekiant padėti identifikuoti bei suvaldyti finansinę ir reputacinę riziką.
„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigia bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje, tačiau kol kas nesėkmingai.
Kauno meras V. Matijošaitis ir jo verslo partneris Liudas Skierius valdo po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų.