Be to, jis mano, kad jog Lietuvoje turėtų būti sukurtas naujas kelių fondas, koks dabar finansuoja gyvenamųjų namų renovavimą.
„Galima susitarti su Europos investicijų banku (EIB) arba Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB). Jiems svarbu, kad būtų užtikrintos lėšos ilgalaikiame finansavime, tai, kas yra numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programoje, ir sukurti dar atskirą fondą, tokį, kur turime gyvenamųjų namų renovacijai. Tai buvo galima pritraukti dar kokius 200 mln. eurų“, – penktadienį LRT radijui sakė buvęs socialdemokratų Vyriausybės premjeras A.Butkevičius.
„Tie finansinės inžinerijos instrumentai nebuvo naudojami. Tą matau viena iš priemonių“, – teigė politikas.
A.Butkevičius teigė, kad daugiau kelių projektų galėtų būti įgyvendinami viešosios ir privačios partnerystės (angl. public private partnership, PPP) būdu: „Reikalinga taikyti koncesijos modelį, viešosios ir privačiosios partnerystės modelį.“
Politikas pabrėžė, kad šios Vyriausybės programoje numatyti kelių statybos projektai nėra baigti laiku.
„Susisiekimo ministerija Lietuvos žmonėms suteikė labai didelius lūkesčius. Atsivertus Vyriausybės priemonių planą, šiais metais turėjo būti pabaigta „Via Baltica“, užbaigtas kelias Vilnius-Utena ir įpusėjęs kelias Kaunas-Prienai. Kaip matome, tas planas nėra vykdomas“, – sakė A.Butkevičius.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad 2025 metų biudžeto projekte yra daug įsipareigojimų, todėl daugiau lėšų keliams tiesiog nebeliko.
„Man atrodo, sudėliotos išlaidos, kurios yra būtinos, – tai ir pensijų indeksavimas, socialinių išmokų indeksavimas, kurie yra užprogramuoti įstatyme, taip pat švietimo susitarimo įgyvendinimas, gynybos poreikių finansavimas. Man atrodo, kad tai yra esminiai, dideli įsipareigojimai. Priminsiu, kad Gynybos fondo pajamos, jos ne visos ateina pirmaisiais metais“, – LRT radijui penktadienį sakė G.Skaistė.
Valstybės išlaidos keliams 2025 metais turėtų siekti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų), rodo biudžeto projektas.
Iš šios sumos 563,4 mln. eurų bus skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) – 3,4 proc. mažiau nei šiemet (583 mln. eurų), dar 59,1 mln. eurų karinio mobilumo jungtims numatoma skirti iš naujo Gynybos fondo – 68,2 proc. mažiau (185,8 mln. eurų) 161,2 mln. eurų – 1,3 proc. daugiau (šiemet –159 mln. eurų) – iš Europos Sąjungos fondų.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams realiai skirta 936 mln. eurų, tačiau iš visų šaltinių bus panaudota 1,005 mlrd. eurų.
