Kai kalbame apie įmonės reputaciją, jos kūrėjai, visų pirma, yra darbuotojai. Kuo jie geresnės nuomonės apie savo darbovietę, tuo geresnius atgarsius išgirs klientai, verslo partneriai bei investuotojai. Šioje vietoje daugelio organizacijų Žmogiškųjų išteklių valdymo specialistams bei vadovams kyla klausimas: kaip didinti darbuotojų įsitraukimą ir lojalumą kompanijai? Ypač šiuo metu, kuomet žmonės yra išvarginti vis niekaip nesibaigiančių neramumų.
Įmonės nuolat ieško būdų, kaip šį iššūkį spręsti. Vienas iš jų – savanorystė. Tyrimai rodo, kad tai efektyvi ir mažiau nei daugelis kitų kainuojanti priemonė, kuri didina pasitenkinimą darbu ir pačiu darbdaviu.
Štai didelės imties JAV veikiančio „RW Institute“, kuris darbuotojų savanorystės klausimais konsultuoja didžiąsias pasaulio kompanijas (tokias kaip „Apple“, „Deloitte“, „Microsoft“, „McDonald’s“ ir kitas), atliktas tyrimas parodė, kad 87 proc. darbuotojų, kurie savanoriavo paskatinti savo įmonės, ėmė ją vertinti geriau. 94 proc. su kolegomis savanoriavusių darbuotojų teigė manantys, jog ši veikla yra ta priežastis, kodėl jie jaučiasi labiau patenkinti savo darbu nei anksčiau.
Akivaizdu, jog labiau įsitraukę darbuotojai reiškia geresnius rezultatus pačiam verslui.
Kito tyrimo metu, atlikto Džordžijos universiteto mokslininkų, paaiškėjo, kad savanoriaujantys darbuotojai yra labiau linkę bendradarbiauti su kolegomis, geriau atsiliepia apie savo kompanijas viešai, dirba produktyviau ir aktyviau dalyvauja susirinkimuose.
Lietuvoje veikiančios kompanijos, kuriose skatinama darbuotojų savanorystė, mini, kad tai yra puikus būdas praturtinti darbą, suteikti žmonėms prasmės jausmą, o tai ypač svarbu, jei darbe vyrauja rutina. Organizacijos tam net skiria tam tikrą darbo valandų skaičių. Taigi nėra taip, jog žmogus savanoriautų vien savo laisvalaikio sąskaita.
Motyvuoja labiau nei didesnis atlyginimas
Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi darbovietę, pagrindiniu jos pranašumu nebelaiko atlyginimo dydžio. Darbuotojai sutinka gauti mažiau pinigų, tačiau nori žinoti, jog dirba įmonėje, kuri rūpinasi socialinėmis ir aplinkosaugos problemomis.
„RW Institute“ surinktais duomenimis, apie 40 proc. Tūkstantmečio kartos (angl. Millennial Generation) atstovų teigė, jog socialinę atsakomybę laiko didžiausiu kompanijos pranašumu. Net 73 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad dirbdami vienoje ar kitoje kompanijoje, jie patys nori daryti gerą įtaką visuomenei.
Savanorystė duoda konkurencinį pranašumą pritraukiant jaunus žmones ir ilgiau išlaikant juos organizacijoje. Kai darbuotojai skiria savo laiką ir energiją savanorystei, jie įgyja asmeninės, su įmone susijusios patirties, taip gimsta ryšį stiprinančios, juos asmeniškai liečiančios istorijos. Tokiu būdu darbuotojai natūraliai tampa nuoširdžiais kompanijos ambasadoriais. Beje, jeigu įmonė prisideda prie įvairių iniciatyvų tiesiog jas paremdama finansiškai, darbuotojai to taip nevertina.
Darysi gera tu, darysiu gera tau
Kita svarbi įmonės reputacijos, ir, žinoma, neatsiejamai pelno kūrėjų dalis yra klientai. Jų lūkesčiai dėl kompanijų socialinės atsakomybės sparčiai auga, ypač tai tapo akivaizdu prasidėjus pandemijai.
Kaip parodė „RW Institute“ atlikta apklausa, net 65 proc. apklaustųjų teigė, kad naudotis vienos ar kitos įmonės paslauga sprendė pagal tai, kokių veiksmų ji ėmėsi pandemijos metu: ar rėmė socialiai pažeidžiamas grupes, ar jų darbuotojai prisidėjo, siekiant įveikti krizės pasekmes ir panašiai. Kol kas anksti kalbėti, kiek klientai bus linkę rinktis vienos ar kitos organizacijos paslaugą ar produktą dėl jos prisidėjimo gelbstint nuo karo nukentėjusiems žmonėms, bet galima spėti, kad tai turės pakankamai didelės įtakos.
90 proc. Interneto kartos (angl. Generation Z) atstovų apskritai yra įsitikinę, kad verslo organizacijos privalo padėti spręsti socialines ir aplinkosaugos problemas.
75 proc. investuotojų sako, kad tvarumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sprendimą, kuomet jie renkasi, kur investuoti.
Be to, socialiai atsakingos įmonės jau kuris laikas patrauklesnės ir investuotojams, Darnaus vystymosi tikslų (SDG) siekiančios kompanijos pradėtos itin vertinti nuo pernai. Gali būti, kad pandemija tapo viena iš svarbesnių to priežasčių. 75 proc. investuotojų sako, kad tvarumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sprendimą, kuomet jie renkasi, kur investuoti. O tyrimai rodo, kad tokių įmonių akcijų vertė linkusi kristi mažiau, jos rečiau bankrutuoja, greičiau auga ir yra pelningesnės.
Esminis klausimas: kodėl darbuotojas turėtų padėti?
Tiesus atsakymas – žmogiška prigimtis. Žmonija kaip rūšis išgyveno dėl to, kad mumyse užkoduota stengtis, kad išliktų panašūs į mus.
Kitas dalykas – mūsų fiziologija. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog padarę gerą darbą, jaučiamės pakylėti, nes neva pamaloninome savo ego. Vis dėlto psichologai turi kitą paaiškinimą. Jis paremtas tuo, jog pagalba kitam lemia laimės hormonų endorfinų gamybą smegenyse. Šiam jausmui yra sugalvotas netgi specialus pavadinimas – angl. helper’s high (liet. „apsvaigęs nuo pagalbos kitam“).
Mūsų smegenys geba pačios save perprogramuoti ir tokiu būdu iš esmės pakeisti mūsų požiūrį. Jei eidami pagelbėti benamiams, žmonėms su negalia ir kitoms socialiai jautrioms grupėms dar galvojame, jog jie visai kitokie žmonės nei mes ir galbūt nuoširdžiai net nenorime jiems padėti, pabuvę su jais, labai tikėtina, imsime mąstyti kitaip, ir identifikuosime juos kaip savus.
Beje, viena iš labiausiai vertinamų savanorystės organizacijoje naudų yra ne kompanijos reputacija, ne didesnis darbuotojų įsitraukimas, net ne pačių darbuotojų geros emocijos, bet tai, kad tokiu būdu visuomenė gali tapti tolerantiškesnė ir labiau priimanti kitus (angl. inclusive).
Keli pavyzdžiai
Na, ir pabaigai pavyzdžiai, kurie galbūt įkvėps. Kompanija „Ebay“ pakvietė savo darbuotojus padėti kurti verslus kitiems, nepriklausomai nuo išsilavinimo, tautybės, lyties, socialinės grupės ir panašiai. Nuo 2018 metų kompanija paskirstė 1,5 mln. JAV dolerių maždaug 50 ne pelno siekiančių organizacijų visame pasaulyje ir taip sukūrė naujų darbo vietų. O savo darbuotojams pavedė šias organizacijas konsultuoti, padėti efektyviau tvarkytis įvairiose srityse. Tai tik vienas darbuotojų savanorystės pavyzdys.
Nors Lietuvoje kolektyvinė darbuotojų savanorystė kol kas dar nėra populiari, tačiau jau turime iniciatyvą „Sava platforma“, kur organizacijos gali savo darbuotojams rasti įvairių savanoriškų veiklų: nuo pagalbos, tvarkant aplinką, iki edukacinių veiklų senjorams organizavimo ir išpildymo. Be to, galimybių prisidėti prie savanoriškų veiklų šių dienų kontekste dar daugiau. O to prasmė milžiniška.
Aišku, nereikia tikėtis, kad į savanorystę įsitrauks visi darbuotojai. Normalu, kad nemaža dalis sakys, jog yra per daug užsiėmę arba turi pakankamai savų rūpesčių. Tačiau viskas gimsta nuo mažų žingsnių, o geri prasmingi darbai tikrai užkrečia.
