Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

A.Gedvilienė: nemokamai statybų atliekų priimama nedaug, įkainiai dideli

Po 15min tyrimo „Šiukšlių bachūrai: klestintis juodųjų sąvartynų pogrindis“ pirmadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo aiškinamasi, kodėl gyventojai nemokamai neveža atliekų į aikšteles, o naudojasi nelegalių vežėjų paslaugomis. Kiekvienoje savivaldybėje gyventojų galimybės skirtingos – vienur gyventojai nemokamai gali atvežti neribotą šiukšlių kiekį, kitur vos 50 kilogramų atliekų. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigė, jog paslaugų įkainiai dideli, o nemokamo kiekio skirtumus paaiškinti sunku.

Bene kiekvienas gyventojas remontuodamas arba statydamas namus susiduria su atliekomis, kurių į buitinių atliekų konteinerį mesti nevalia. Tokiu atveju asmuo gali pats atliekas nuvežti į atliekų surinkimo aikšteles nemokamai arba išsikviesti atliekų vežėją.

Šalia legalios vežėjų rinkos klesti nelegalūs atliekų vežėjų verslai. 15min tyrimas „Šiukšlių bachūrai: klestintis juodųjų sąvartynų pogrindis“ atskleidė, jog tokie verslai Lietuvoje kasmet nelegaliai atsikrato tūkstančiais tonų atliekų. Jos išverčiamos gamtoje, sudeginamos, užkasamos nelegaliuose sąvartynuose arba neapskaitytos atsiduria atliekų surinkimo aikštelėse.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pirmadienį susirinko į posėdį ir bandė išsiaiškinti, ar gyventojams legalios atliekų tvarkymo paslaugos yra prieinamos.

Vienur priima neribotą šiukšlių kiekį, kitur – vos 50 kilogramų

Į regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) koordinuojamas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles kiekvienas gyventojas per metus nemokamai gali atvežti atliekas, tačiau kiekis, kokį asmuo gali atvežti nemokamai, savivaldybėse skiriasi.

Aplinkos ministerijos surinkti duomenys rodo, kad mišrių statybinių atliekų Telšių regione gyventojai gali atvežti neribotai, Šiaulių regione nemokamai gali atvežti 640 kilogramų, Klaipėdos 500 kilogramų, Kauno, Alytaus ir Panevėžio regione 300 kilogramų, Vilniaus 250 kilogramų, Utenos ir Marijampolės 200, o Tauragės vos 50 kilogramų per metus.

Kiekviename regione skiriasi ir kokį kiekį nemokamai gyventojas gali atvežti padangų, baldų, elektronikos bei pavojingų atliekų.

Dalyje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių viršijus nemokamą atliekų kiekį, gyventojai už šiukšles gali susimokėti, tiesa, kainos savivaldybėse taip pat smarkiai skiriasi. Alytuje už nepavojingų statybinių atliekų toną – nuo 14 iki 24 eurų, Utenoje 84 eurai, Marijampolėje 227 eurai, Tauragėje 338 eurai, Vilniuje 190–580 eurų už toną. Kaune perviršis iš viso nepriimamas ir atliekas gyventojams reikia vežti į sąvartyną.

„Kainų skirtumai yra per daug dideli ir neišgirdau, kaip juos paaiškinti. Suprantu, kad RATCai skirtingi, bet tokie įkainiai yra sunkiai suprantami: kai kurie sugeba už dyką (priimti mišrias statybines ir griovimo atliekas – BNS), o kai kurie – už kelis šimtus“, – pirmadienį komitete diskutuojant dėl atliekų tvarkymo pareiškė A.Gedvilienė.

Mindaugo Mikulėno nuotr./Aistė Gedvilienė
Mindaugo Mikulėno nuotr./Aistė Gedvilienė

Parlamentarė mano, kad tokia tvarka verčia gyventojus samdyti nelegalius atliekų vežėjus, šie šiukšles veža į miškus, pievas, degina bei užkasa.

„Kainos sunkiai įkandamos žmonėms ir jie ieško alternatyvių būdų, kaip atsikratyti atliekomis, nes legalus būdas yra labai brangus. Žmogus, kuris turi prienamą paslaugą – aikštelė nėra per toli, nereikia savo šiukšlių vežti 100 kilometrų, aikštelė su protingomis kainomis, tai žmogus būtų pats motyvuotas šiukšles vežti. Aš pati esu girdėjusi, kad žmonės atvažiuoja į aikštelę, nori atiduoti savo atliekas ir jie apsisuka sužinoję kainas. Ir kur jie tas atliekas nuveža? Atgal į rūsį? Tikriausiai ne“, – pridūrė A.Gedvilienė.

Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė teigė, jog kainų skirtumai gali priklausyti nuo atliekų kiekių, transportavimo kaštų, aikštelių nutolimo nuo tvarkymo įrenginių, vadybinių gebėjimų.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Vilmos Slavinskienės teigimu, viešai skalbiama informacija regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) svetainėse yra neaiški ir neišsami, gyventojams sunku suprasti kainas.

„Labai skirtingas kiekis informacijos talpinamas, pasigendama pilna apimtimi tokios informacijos“, – komiteto posėdyje teigė ji.

Trūksta aikštelių

Regionų atliekų tvarkymo centrų vadovai teigė, jog legalios ir nelegalios statybų įmonės apsimeta fiziniais asmenimis ir priduoda atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, todėl gyventojams nustačius neribotą šiukšlių pridavimo kiekį, aikštelių darbuotojai susidurs su dar didesniu piktnaudžiavimu.

„Juk matome, kad ir dabar iš įmonių važiuoja fiziniai asmenys su įmonių apranga net, vežasi daugybę kitų asmenų dokumentų. Piktnaudžiavimas sistema jau dabar yra“, – teigė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Tomas Vaitkevičius.

Vadovas taip pat pastebi, jog Vilniaus regione trūksta aikštelių, tačiau pabrėžia, jog statyboms leidimus gauti itin sunku. „Tvirtiname planą, kuriame esame nusimatę dar 18 aikštelių. Bet iškart įžvelgiame problemą – dėl trijų aikštelių 5 metus derinome leidimus“, – pasakojo T.Vaitkevičius.

Sukčiauja ir aikštelių darbuotojai

15min tyrime paaiškėjo, jog kai kurie nelegalūs atliekų vežėjai, sumokėję kyšius, atliekas atiduoda į surinkimo aikšteles. Dažniausiai pinigų suma už vieną reisą – 50 eurų. Schema paprasta – „savi“ aikštelių darbuotojai klastoja gyventojų, pridavusių atliekas, duomenis. Pavyzdžiui, gyventojas atveža vieną fotelį, jį darbuotojas priims nemokamai, tačiau užrašys, kad šis gyventojas atvežė daug didesnį atliekų kiekį. Taip klastojant dokumentus atsiranda rezervo – už nedidelį mokestį priimti „savų“ atliekų vežėjų šiukšles.

Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje RATC vadovai neslėpė, jog apie tokias sukčiavimo schemas žino, stengiasi su tuo kovoti statydami kameras, svarstykles, naudodami kitas technologijas bei dokumentų apdorojimo sistemas. Kai kurie centrai teigė, jog dėl įtarimų jau atsisveikino su darbuotojais.

„Ne pirmas kartais kai girdime informaciją, jog priima nelegalius vežėjus, juos apskaito arba ne, gaunasi, kad mes turime sistemą, kuri yra legali, ir kuri padeda legaliai šiukšlėmis atsikratyti už gyventojų pinigus nelegaliems atliekų vežėjams“, – teigė A.Gedvilienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais