„Kas liečia eksportą, mes artimiausiu metu matysime daug duomenų svyravimo. Mūsų pramonė tampa priklausoma ne nuo ilgalaikių, o nuo trumpalaikių eksporto kontraktų. Aš sakyčiau, kad tai yra rizika“, – BNS sakė A.Izgorodinas.
Jis pabrėžia, kad antrąjį metų pusmetį eksporto augimas bus mažesnis nei pirmąjį.
„Tikėtis, kad antrąjį pusmetį turėsime tokius pat eksporto skaičius kaip pirmąjį pusmetį, yra ganėtinai nerealu. Taip pagrinde yra dėl Vokietijos pramonės poveikio“, – teigė jis.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją vis dar yra didelis, ji yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka (šiemet 9,5 proc.).
„Yra du aspektai – pirma, Vokietijos vidaus rinka yra labai stipri, nes nedarbas yra tik 3 proc. Antras aspektas – tai, kad Vokietijos pramonė vis dar turi aukštą pajėgumų išnaudojimo lygį. Tai reiškia, kad Vokietijos gamintojai neturi pajėgumų ir nemažą dalį užsakymų permeta mūsų gamintojams“, – sakė A.Izgorodinas.
„Kalbant apie neigiamus veiksnius – vokiečių gamintojai pradėjo labai stipriai bloginti eksporto ir naujų užsakymų prognozes. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Vokietijos gamyba toliau mažės“, – teigė jis.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas šiemet per 9 mėnesius padidėjo 5,6 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas – 4,7 proc. Tačiau rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pastarųjų eksportas sumenko 4,5 proc.
Rugpjūtį 8,6 proc. krito importas į Lietuvą, o tai lėmė smukęs antžeminio transporto priemonių (25,5 proc.), žalios naftos (9,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių (11,2 proc.) importas.
A.Izgorodinas teigia, kad importo rodiklių kritimo sureikšminti nereikėtų, nes ilgalaikiam importo sumažėjimui nėra prielaidų.
„Aš manau, kad importui tai yra labiau mėnesio pasvyravimai, nes tai yra pakankamai normalu. Fundamentalių priežasčių, kodėl stipriai krito importas, nėra“, – sakė ekonomistas.
„Jeigu pasižiūrėtume, kaip atrodo mažmeninės prekybos statistika, kaip atrodo gyventojų optimizmas – žmonės tikrai yra linkę vartoti“, – teigė jis.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas pernai padidėjo 7,3 proc., importas – 8,5 proc.
