„Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas.
Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.
„Pavyzdžiui, gruodį, palyginti su lapkričiu, vartotojų pasitikėjimas nukrito, ir viena iš priežasčių, kad žmonės prasčiau vertina savo namų ūkių padėtį, tuo tarpu Lietuvos bankuose indėlių augimo tempas lapkritį buvo mažiausias per dvylika mėnesių, nes dalį santaupų žmonės jau naudoja tam, kad išlaikytų tokį patį vartojimo ir gyvenimo lygį“, – BNS aiškino ekonomistas.
Nerijus Mačiulis: metinė infliacija šiemet viršys 7 proc.
„Ji turėtų būti didesnė nei 7 procentai – tikrai labai didelė. Pikas turėtų būti vasario-kovo mėnesį. Antrąjį šių metų pusmetį ji, tikėtina, nukris žemiau 5 procentų ribos“, – BNS pirmadienį sakė ekonomistas.
Praėjusių metų lapkritį „Swedbank“ prognozavo, kad 2022-aisiais metinė infliacija sieks apie 4,4 proc.
N.Mačiulis sako, kad infliacija artimiausiu metu toliau augs.
„Sausio ir vasario mėnesį didės reguliuojamos dujų ir elektros kainos, tik pavasarį infliacija gali mažėti dėl bazės efekto ir, tikėtina, pigsiančių energetikos kainų“, – sakė N.Mačiulis.
Anot jo, Lietuvoje gruodį 10,6 proc. ribą pasiekusi metinė infliacija taps svertu reikalauti didesnių atlyginimų – šiemet galima tikėtis panašaus darbo užmokesčio augimo, kaip augs infliacija.
„Darbuotojų derybinė galia stiprėja, jų trūksta, paklausa yra didelė, kas trečia įmonė šalyje pripažįsta, kad jų plėtrą stabdo būtent ši priežastis. O ir pati infliacija sukuria stiprius argumentus besiderantiems dėl atlyginimo ir reikalauja pokyčių. Akivaizdu, kad jie turėtų būti bent jau panašūs į infliacijos augimo tempą“, – BNS sakė N.Mačiulis.
„Tai bus tikras iššūkis Lietuvos įmonėms, kurios turi vis mažiau rezervų didinti atlyginimus neperkeliant šių sąnaudų į kainas. Kartu didėjanti kainų ir atlyginimų augimo spiralė gali įtvirtinti tą infliaciją, kurią iki šiol vertinime kaip laikiną, o tai gali būti šiek tiek didesne problema vidutiniu laikotarpiu.“, – kalbėjo ekonomistas.
Ekonomisto teigimu, 2021 metų pabaigoje infliacija tapo platesnio pobūdžio ir palietė daugiau prekių ir paslaugų.
„Jeigu anksčiau kalbėjome apie labai pabrangusias elektros, dujų ir kuro kainas, tai dabar matome, kad maisto produktai per metus pabrango dešimtadaliu, laisvalaikio prekės – 9 proc., apgyvendinimo, maitinimo paslaugos buvo brangesnės 8 proc. nei prieš metus“, – komentavo N.Mačiulis.
„Infliaciją lemia ne tik energetiniai ištekliai, bet ir maisto žaliavų brangimas, didelė paklausa visame pasaulyje bei jos nepavejanti pasiūla, o tai nuvilnija iki galutinės vartojimo prekės kainos“, – pridūrė jis.
Analitiko teigimu, infliacija Lietuvoje yra didesnė nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių.
„Dėl darbo jėgos trūkumo ir dėl tos pačios didelės paklausos. Statyba, remontas, grožio ir kitos profesinės paslaugos – visur darbuotojų trūksta, jų derybinė galia didelė, ten kainos didinamos gana lengvai, sąnaudos perkeliamos ant vartotojo pečių, dėl to turime didesnę nei 10 procentų infliaciją“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas.
2021 metų gruodį, palyginti 2020-ųjų gruodžiu, metinė infliacija siekė 10,6 proc., vidutinė metinė infliacija – 4,7 proc., o mėnesio – 1,2 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
