Kalbant apie trečiojo ketvirčio Lietuvos BVP dinamiką, reikia turėti omenyje bazės efektą – šių metų trečią ketvirtį metinį Lietuvos BVP augimo tempą ribojo 2020 m. trečiojo ketvirčio rezultatas, kai BVP mažėjo tik 0,6 proc. Tai reiškia, kad šių metų trečio ketvirčio BVP rezultatą lyginome su stabiliu praėjusių metų rodikliu, kas truputį apribojo metinį BVP augimo tempą šių metų trečią ketvirtį.
Trečią ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo gerai subalansuotas. Itin gerais rezultatais trečiąjį šių metų ketvirtį pasižymėjo pramonė: liepą-rugpjūtį pramonės gamybos apimtys per metus išaugo 16,2 proc., o rugsėjį pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvoje sumušė visų laikų rekordą ir siekė 79,5 proc. Šie skaičiai aiškiai rodo, kad Lietuvos gamintojai vasarą turėjo itin daug eksporto užsakymų, kadangi vartojimas pasaulyje išgyveno tikrą renesansą.
Sparčiu augimu pasižymėjo ir mažmeninės prekybos sektorius – nepaisant galimybių paso įvedimo, rugsėjo mėnesį mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apimtys Lietuvoje augo 15,7 proc., t.y. panašiai kaip ir rugpjūtį (+17,1 proc.). Visgi, esu linkęs manyti, kad iš dalies toks spartus mažmeninės prekybos augimas pasiektas laimingo atsitikimo dėka: Galimybių paso įvedimas rugsėjo viduryje tiesiog nespėjo paveikti vartojimo statistikos Lietuvoje. Gali būti, kad prieš pat Covid paso Lietuvoje įvedimą pirkėjai suskubo įsigyti ne maisto prekes pirmąją rugsėjo pusę, ir tai ištraukė viso rugsėjo mažmeninės prekybos rezultatą – nepaisant sumažėjusių Lietuvos gyventojų srautų į prekybos tinklus. Google duomenys rodo, kad iki Galimybių paso įvedimo Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus Lietuvoje siekė maždaug tokį pat lygį, kaip ir prieš Covid pandemiją, tačiau rugsėjo pabaigoje gyventojų srautas į prekybos tinklus jau buvo 15 proc. mažesnis nei prieš Covid pandemiją.
Visgi, nepaisant gero trečiojo ketvirčio BVP rezultato, jau dabar reikia fokusuotis į ketvirto ketvirčio perspektyvas, kurios Lietuvos ekonomikai yra blogesnės – metų pabaigoje ekonomikos augimas tikrai sulėtės.
Iš rudens pradžioje fiksuotų Lietuvos pramonės lūkesčių jau dabar galima spręsti, kad Lietuvos gamintojai ketvirtą ketvirtį numato gerokai kuklesnius rezultatus – dėl energetinių išteklių ir komponentų trūkumo kenčia ES pramonė, o lėtėjant ES pramonei, mažiau užsakymų gaus ir gamintojai Lietuvoje. Ši rizika materializuosis ketvirtą ketvirtį.
Pilna rizikų ir vidaus rinkoje: didžiausia riziką vidaus vartojimo rodikliams ketvirtą ketvirtį kels įsibėgėjusi infliacija. Naujausia Statistikos departamento apklausa rodo, kad dalis vartotojų jau sunkiai toleruoja augančias kainas. Spalį Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas nukrito iki -3 punktų, paskutinį kartą toks žemas Lietuvos vartotojų pasitikėjimas buvo fiksuojamas praėjusių metų gruodį. Spalį, palyginti su rugsėju, gana stipriai pablogėjo Lietuvos gyventojų nuomonė apie dabartinę jų finansinę būklę ir apie finansinės būklės perspektyvas. Tai reiškia, kad spartus kainų augimas jau realiai pradeda veikti Lietuvos gyventojų finansus, o tai mažina gyventojų optimizmą. Rizika yra tame, kad kylant pirmo būtinumo kainoms (dujos, elektra, šildymas, kuras), gyventojai atitinkamai gali pradėti riboti išlaidas ne maisto prekėms, kas reiškia lėtesnį vartojimo augimą. Ši rizika taip pat materializuosis ketvirtą ketvirtį.
