Tačiau BNS kalbinti analitikai skirtingai prognozuoja prekybos dinamiką artimiausiu metu – vieni sako, kad jeigu kainos išsilaikys tokios pat ar dar kils, prekybos apimtys toliau mažės, kiti galvoja, kad vartojimas gali kiek išaugti, nes žmonės patikės, kad laukta krizė taip ir neatėjo.
„Skaičiai rodo augantį palūkanų normų poveikį Lietuvos gyventojų perkamajai galiai, tas aspektas turėjo pagrindinį poveikį, nes jei pasižiūrėtume statistiką, Lietuvos gyventojų nuotaikos gruodį sparčiai kilo į viršų, žmonės buvo pozityviau nusiteikę dėl ekonomikos, darbo rinkos, finansų“, – BNS sakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Palūkanų normų augimas labiausiai sumažino vartojimą, nes kylant paskolų palūkanoms, žmonės mažesnę dalį savo pajamų skiria pirmo ir ne pirmo būtinumo prekių vartojimui“, – pridūrė jis.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad smukusią prekybą labiausiai lėmė tai, kad kainos augo greičiau nei gyventojų pajamos.
„Tiesiog mažėjo gyventojų perkamoji galia, neapibrėžtumas dėl žiemos, taip pat pasijuto palūkanų normų kilimas. Galbūt Lietuvą pasiekė pranešimai apie masinius darbuotojų atleidimus, ypač didžiosiose korporacijose, kurie prasidėjo Jungtinėse Valstijose – galbūt žmonės šiek tiek atsargiau leidžia pinigus“, – BNS sakė Ž.Mauricas.
Dar viena smukusios prekybos priežastis, pasak analitiko, – prieššventinis lietuvių apsipirkimas Lenkijoje.
„Jeigu žmonės prieš šventes apsipirkinėjo didesniais kiekiais, tai gali būti sužaidusi ir Lenkijos korta. Vartojimo prekių kainų atotrūkis tarp Lietuvos ir Lenkijos pernai buvo rekordinis, nes Lenkijos zlotas euro atžvilgiu pernai buvo susilpnėjęs, be to, Lenkijoje buvo mažesnė infliacija nei Lietuvoje“, – teigė Ž.Mauricas.
Jis neatmetė, jog prekybos nuosmukį galėjo lemti ir emigracija: „Įtarčiau, kad poveikis čia gali būti pakankamai nemažas“.
Anot Ž.Maurico, prekybos rodiklius ateityje lems kainų pokyčiai: „Jeigu kainų lygis išsilaikys toks, koks yra šiuo metu, arba šiek tiek kils daugiau, gali būti, kad tos apimtys toliau mažės“.
Tuo metu A.Izgorodino teigimu, artimiausiu metu vartojimas gali kiek padidėti – statistikos duomenimis, gyventojų nuotaikos kelis mėnesius iš eilės kyla į viršų, matoma vis mažiau panikos.
„Labai gali būti, kad sausį arba vasarį žmonės patikės, kad krizė neatėjo ir galbūt plačiau atvers savo pinigines“, – teigė ekonomistas.
Visgi jis mano, kad Europos Centriniam Bankui ir toliau didinant palūkanų normas, mažmeninė prekyba mažės. Tą lems ir diskusijos apie artėjančią krizę.
„Iš vienos pusės matome, kad situacija energetikos stabilizavosi, bet viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų, kad krizė jau čia pat. Manau, kad gruodį vartojimo kritimas yra susijęs ir su tuo, kad žmonės dirbtinai susimažino vartojimo išlaidas, nes ruošėsi krizei, kuri taip ir neatėjo“, – sakė A.Izgorodinas.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) gruodį siekė 1,706 mlrd. eurų ir per metus – palyginti su 2021-ųjų gruodžiu – sumažėjo 6,2 proc. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – ji sumenko 3,3 procento.