Galimybes dirbti Ukrainoje svarsto įvairūs Lietuvos verslai, tačiau jie norėtų draudimo nuo karo, sako Kyjive prekybos centrą „Retroville“ ir mažmeninės prekybos tinklą „Novus“ Ukrainoje valdančios bendrovės vadovas.
„Klausimas yra kiek jie pasiryžę prisiimti tas rizikas vykstant karui. Norėtų labai, kiek girdėjau, statybininkų asociacija kalba – norėtume, kad žmonės, vykstantys į Ukrainą dirbti, būtų apdrausti nuo karo rizikos, nes būtų įrengimai apdrausti nuo karo“, – antradienį LRT radijui sakė A.Karalius.
„Tikrai deda pastangas ir kai kurie verslai, domisi, važiuoja, teko bendrauti ir su griovėjų asociacija Lietuvoje – perka įrangą, veža įrangą į Ukrainą, kur labai daug sugriautų namų, daug reikės griauti“, – teigė jis.
Jo žiniomis, draudimą privačioms bendrovėms gali apmokėti Lietuvos Vyriausybė.
„Šiai dienai toks draudimas yra labai brangus, bet, kiek žinau, Vyriausybė ieško variantų kaip tą išspręsti, galbūt apmokės draudimo polisus kompanijoms“, – teigė A.Karalius.
Pernai lapkritį Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, jog iš draudimo įmonių laukiama pasiūlymų dėl schemų verslui, planuojančiam padėti atstatyti Ukrainą.
A.Karaliaus teigimu, verslą nuo veiklos Ukrainoje šiuo metu taip pat stabdo vis dar neaiškus atstatymo darbų finansavimas.
„Turi būti ir užsakovas toms paslaugoms. Šiai dienai dar kažkokie pinigai tarptautiniai tie dideli Ukrainos atstatymui, nėra aišku, kaip jie bus skirstomi“, – teigė A.Karalius.
Lietuva birželį skyrė 10 mln. eurų naujam Europos investicijų banko (EIB) patikos fondui, kuris artimiausiu metu finansuos svarbiausios Ukrainos infrastruktūros atstatymą.
Netoli Ukrainos sostinės Kyjivo esančioje Borodiankoje Lietuvos lėšomis pradėtas atstatyti apgriautas licėjus, šie darbai kainuos apie 6,1 mln. eurų.
Lietuva anksčiau Borodiankoje jau pastatė 36 šeimoms skirtą mobiliąją gyvenvietę, kainavusią 940 tūkst. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, bendra Lietuvos parama nuo Rusijos invazijos besiginančiai Ukrainai pasiekė 1 mlrd. eurų.
