Finansiškai palankiausios sąlygos – bankuose ir kredito unijose
Planuodami skolintis verslininkai dažnai kreipiasi į bankus ir tai nestebina – juk bankų sąlygos dėl finansavimo dažniausiai yra patraukliausios. Akį neretai patraukia palyginti su kitais skolinimosi šaltiniais mažesnė kaina, galimybė finansuoti stambesnius projektus ir pakankamai ilgas paskolų išdavimo laikotarpis. Kai kuriems verslininkams ypač svarbu ir konfidencialumo aspektai – skolinantis iš banko nereikia viešinti projekto ir įmonės detalių, todėl šis pasirinkimas dažniausiai tampa pirmu variantu. Deja, dėl reguliacinių reikalavimų ir rizikos, bankai ne visada laukia plačiai ištiestomis rankomis, taip apsunkindami galimybes plėstis griežtesnėmis įmonės vertybėmis besivadovaujantiems verslams. Pasiskolinti iš bankų dažniausiai sunku mažiau įprastiems, specifiniuose sektoriuose veikiantiems verslams, neigiamą atsakymą taip pat dažniau gauna jaunesnės įmonės ir smulkesni verslai.
Priklausomai nuo struktūros ir vidinių procesų, kai kuriuose bankuose sprendimai yra priimami gana lėtai, pasitaiko, kad trūksta ir lankstumo. Šias problemas gali išspręsti kredito unijos, kuriose smulkus ir vidutinis verslas turi daugiau galimybių gauti finansavimą, tačiau nereiškia, kad šis variantas yra priimtinas kiekvienam verslui. Kita vertus, kredito unijų skolinimo kaina įprastai didesnė nei bankų ir dažniausiai nėra galimybių finansuoti stambiausių projektų. Pastarąją problemą galima bandyti išspręsti skolinantis iškart iš kelių unijų.
Greitis ir lankstumas – nebankinių skolintojų stiprybės
Neturint galimybių pasiskolinti iš bankų ir kredito unijų, verslai neretai apsvarsto galimybę kreiptis į nebankinius skolintojus, pavyzdžiui, bankų grupėms nepriklausančias lizingo ar faktoringo bendroves. Jos lanksčiau dirba su brandžiais ir santykinai jaunais verslais bei drąsiau žengia į mažiau įprastų projektų ar verslo sektorių. Ši privalumų kombinacija lėmė, kad šių nebankinių skolintojų populiarumas pastaraisiais metais pasižymėjo ypač sparčiu augimu. Verslo finansavimo galimybės nusveria ir didesnę skolintų pinigų kainą.
Ilgalaikiam įvaizdžio kūrimui ir skaidrumui – kapitalo rinkos
Verta paminėti, kad pernai metai rekordiniais tapo kapitalo rinkoms. Augantis jų populiarumas susijęs su tuo, kad jose gali skolintis ir jaunos įmonės, pavyzdžiui, per alternatyvią rinką „First North“. Šis pasirinkimas džiugina gerokai mažesniu suvaržymų skaičiumi, nei skolinantis iš bankų – nėra apribojimų papildomam skolinimuisi, prievolių užtikrinimui ir panašiai. Patrauklumą rinktis šį variantą didina dar ir tai, kad skolinantis kapitalo rinkose diversifikuojami skolinimosi šaltiniai ir kuriamas geresnis įmonės patikimumo įvaizdis finansų rinkose. Aišku, dalį verslų gali atbaidyti ženklesnės investicijos debiutuojant ir aukšti skaidrumo reikalavimai – įmonės turi „atsiskleisti“ savo investuotojams, kas vieniems gali nesukelti nesklandumų, kitiems gali tapti iššūkiu ar savo išugdytų verslo vertybių priešingybe.
Kaip ir skolinantis iš kapitalo rinkų, taip ir kreipiantis į sutelktinio finansavimo platformas privaloma pateikti visą nustatytą informaciją apie finansuojamą projektą ir jo savininką. Čia taip pat gali išgąsdinti ir santykinai didesnė kaina, tačiau nederėtų pamiršti, kad finansavimo per platformas procesas, lyginant su kapitalo rinkomis, yra paprastesnis ir greitesnis, o skolinimasis prieinamas platesniam ratui verslų. Dėl šių privalumų, dalinimosi ekonomikos principus atitinkančio platformų verslo modelio, kada investuotojai tiesiogiai skolina paskolų gavėjams, jau lapkritį duris visoje Europos Sąjungoje (ES) atvers ES reglamento sutelktinio finansavimo platformos, turinčios potencialo tapti vienomis iš labiausiai ateinančiais metais augsiančių sričių.
Svarbiausia – numatyti galimas rizikas ir diversifikuoti šaltinius
Apžvelgus visas šias galimybes verslui pasiskolinti, tampa akivaizdu, kad vieno atsakymo, kuris skolintojas verslui būtų parankiausias – nėra. Matome, kad vienas didžiausių nebankinių skolintojų privalumų – sprendimų priėmimo greitis ir galimybės smulkiam bei vidutiniam verslui. Visgi, renkantis geriausiai įmonės interesus atitinkantį variantą visada rekomenduočiau įvertinti ne tik kiekvieno jų privalumus, bet ir trūkumus. Tai padaryti neužtruks daug laiko, nes dauguma skolintojų viešai skelbia informaciją apie savo skolinimo procesą, o prireikus išsamesnių patarimų, visuomet pravartu kreiptis į nepriklausomus finansų ir teisės ekspertus.
Prieš pasirenkant skolinimosi šaltinį taip pat patarčiau sudaryti skolinimosi strategiją. Pavyzdžiui, net jei verslo poreikiams užtenka vieno šaltinio, vis tiek pravartu užmegzti santykius ir su alternatyviais skolintojais. Diversifikuojant finansavimo šaltinius, didėja tikimybė ne tik gauti paskolas naujiems ateities projektams, bet ir atrandami būdai išvengti problemų, kai pagrindinio finansavimo šaltinio lėšos brangsta ar tampa sunkiai prieinamos.
Ką daryti, jei kyla sunkumų?
Dar viena, galbūt net esminė, rekomendacija būtų nuolat palaikyti bendradarbiavimą su finansuotoju, nepaisant, ar tai tradicinis, ar alternatyvus skolintojas. Svarbu jausti abiems pusės aktualių įvykių pulsą, kartu ieškoti sprendimų, susiklosčius įvairioms aplinkybėms. 2007–2008 metų finansų krizė puikiai parodė, kad konflikto kelias nenaudingas nei finansuotojams, nei paskolų gavėjams – visos pusės dėl to galiausiai patyrė didelių nuostolių. Žvelgiant į šiandieną, verslo kultūra pasikeitė ir padėtis pagerėjo – vis daugiau sudėtingų situacijų išsprendžiama diskusijų, o ne teismų pagalba.
2007–2008 metų finansų krizė puikiai parodė, kad konflikto kelias nenaudingas nei finansuotojams, nei paskolų gavėjams.
