Premjero patarėjas: su kainomis vyriausybė nekariauja
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tikina – su kainomis vyriausybė nekariauja, nes jos bet kuriuo atveju augs, tačiau norima, kad jos būtų labiau pamatuotos. Pašnekovo aiškinimu, paprasčiausiai norisi žinoti, ar kainos buvo nulemtos objektyvių veiksnių, ar verslininkų noro pasididinti savo pelną.
Bene didžiausio ažiotažo sulaukė valdžios siūlymas įvesti maisto talonus. Vis dėlto S.Malinauskas tikina – pati priemonė nebūtų panaši į sovietmečiu galiojusią kuponų sistemą.
S.Malinausko aiškinimu, statistika rodo, kad smulkieji Lietuvos ūkininkai jau dabar gali pasiūlyti maisto produktų už konkurencingą kainą, tačiau juos pasiekia itin mažas klientų srautas. Didžiuosiuose miestuose, tikina S. Malinauskas, paprastai veikia nedidelės ūkininkų parduotuvės, kuriose prekės brangios, aukštesnės kokybės, o pirkėjai paprastai ir ateina ieškoti ne mažesnių kainų, o išskirtinės kokybės.
„Kaip išspręsti šią problemą? [...] Mes sakome, kad yra keli kompleksiniai pasiūlymai. Vienas dalykas – mažiname biurokratinę naštą, kad būtų lengviau įsikurti. Antras dalykas, sutelkiame Europos Sąjungos finansinę paramą, kad galėtume paremti tokių parduotuvių arba prekybos vietų atsiradimą. Trečias dalykas, buvo pasiūlyta vadinamoji kuponų sistema, kuri egzistuoja ir kitur“, – argumentuoja premjero patarėjas.
Jo teigimu, kuponus žmonės turėtų įsigyti ir už tai gautų didelę nuolaidą: „Jeigu ūkininko arba šeimos verslo parduotuvėje siūlomų būtiniausių maisto produktų kaina gerokai didesnė nei prekybos tinkle, jokia 20 ar 30 proc. nuolaida tau nepadės. Tačiau, jeigu kainos panašios, mes galime turėti įrankį, kuris pradžioje nebūtinai turi kainuoti labai brangiai, kad žmones iš tikrųjų paskatintų ieškoti alternatyvos didiesiems prekybos tinklams, skatinti konkurenciją ir skatinti pačius prekybos tinklus mažinti kainą.“
Kuponų sistema kainuotų iki 70 mln. eurų
Seimo narė, ekonomistė Aušra Maldeikienė vis dėlto vyriausybės pasiūlymus kritikuoja. Ji pabrėžia – iki šiol vyriausybės pasiūlymai dėl kainų mažinimo itin keitėsi: „Man iki galo taip ir lieka neaiškus klausimas, kas vis dėlto dengs tą 30 proc. nuolaidą. [...] Ponas Malinauskas yra viešai sakęs, kad nedaug dalinsime – 3–5 kuponus, 10–15 eurų per mėnesį. Aš atsisėdu ir skaičiuoju: duodame tik tiems, kurių pajamos mažesnės nei 238 eurai asmeniui, arba 500 eurų šeimai, tai tokių asmenų turime 390 tūkst.“
Jeigu kuponų vertė būtų 10 eurų, skaičiuoja A.Maldeikienė, valstybės biudžete reikėtų surasti 47 mln. eurų. Jeigu vertė siektų 15 eurų, galutinė suma padidėtų iki 70 mln. eurų.
A.Maldeikienė tvirtina net neabejojanti, kad kuponais žmonės naudosis, tačiau pabrėžia – tokios priemonės skurdo nemažins, o jį tik dar labiau padidins.
„Dabar turime 800 mln. eurų deficitą, tai mūsų kišenė kiaurų kiaurutėlė. Tikrai nemažas deficitas, kurį dengiame skolomis. Aš nelabai suprantu logikos“, – pabrėžia A.Maldeikienė.
S.Malinauskas sutinka – jeigu maisto kuponų sistema veiktų ir kiekvienas gyventojas pasinaudotų tokia sistema, ji tikrai kainuotų gana daug. Vis dėlto, teigia premjero patarėjas, ar sistema veiktų, galima patikrinti paprastai: išplatinti pirmąją kuponų partiją ir pažiūrėti, ar žmonės kuponus įsigyja, ar jais naudojasi.
„Jeigu lėšos bus nenaudojamos, jeigu iš tikrųjų gyventojai manys, kad tai yra nepatrauklu, šitie pinigai niekur nedings, jie liks biudžete. Tačiau, jeigu ta priemonė pasiteisins, [...] galbūt mes galime dar kitiems metams projektuoti ir didesnes tam skirtas lėšas“, – nurodo S.Malinauskas.
A.Maldeikienė tvirtina net neabejojanti, kad kuponais žmonės naudosis, tačiau pabrėžia – tokios priemonės skurdo nemažins, o jį tik dar labiau padidins: „Apskritai pasaulyje turbūt 70 metų skurdas naikinamas gerinant švietimą. [...] Mes pinigus iš sistemos, kuri mažina skurdą, išdaliname sistemai, kuri nebūtinai mažina skurdą. Dažniausiai nemažina, nes 30 eurų šeimai – nedideli pinigai, o visi kartu švietimo sistemai – jau kitaip.“
A.Maldeikienė: produktų kainas tvarkysime sovietiniais metodais
Ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį, kad kainų augimas, infliacija, Lietuvoje nėra didelė, bet žmonės vis tiek labai jautriai reaguoja į kylančias kainas. Pasak A.Maldeikienės, tai lemia ne tas kainų augimas, o itin didelė pajamų nelygybė.
S.Malinauskas tikina – pati priemonė nebūtų panaši į sovietmečiu galiojusią kuponų sistemą.
„Mes turime klaikiai išbalansuotą ūkį, turime viešąjį sektorių, kurio pajamos nedidinamos nuo 2008 m. Ponas Skvernelis, kuris yra darbdavys viso viešojo sektoriaus, tiesiog spjauna į institucijų stiprinimą. [...] Tada reikia daryti kuponus“, – tikina A.Maldeikienė.
Jos teigimu, labiausiai Lietuvoje skursta šeimos, kuriose vienas asmuo augina vaikus, pensininkai ir bedarbiai. Bandant pagerinti šių žmonių padėtį, tvirtina A.Maldeikienė, valstybei turbūt teks vėl skolintis, o tą skolą galiausiai turės padengti gyventojai.
„Iš kieno sąskaitos valstybė dengia skolą? To paties vidurinio sluoksnio su aukštu išsilavinimu (kartais net su ne vienu aukštuoju) ir 600–700 eurų alga. Gal iš tikrųjų pradėkime mąstyti apie tai, ko šiai valstybei reikia. [...] Visą laiką tai sakau – neišsilavinimas pas mus tapo privilegija, žmogus išdidžiai praneša: šito neišmanau, bet tuoj jums paaiškinsiu. Mes skiepus paneigėme, nes mums nepatinka, vaiko teisių apsauga mums nepatinka, mums viskas nepatinka. O kainas mes tvarkysime sovietiniais metodais? Nesuveiks“, – teigia A.Maldeikienė.
S.Malinauskas tikina – vykdoma valstybės reforma, todėl tikimasi, kad darant veiklą veiksmingesnę didės ir darbuotojų atlyginimai. Anot premjero patarėjo, ir kitos anksčiau įgyvendintos priemonės turėtų mažinti skurdą.
„Kai kalbame apie švietimą, iš tikrųjų mes matome, kad ten yra [vykdomos] gana skausmingos reformos, tačiau kai kurios iš jų tikrai pasiteisina [...]. Kas tikrai yra argumentuota, tai pajamų nelygybė Lietuvoje. Ji labai didelė, ją iš tikrųjų reikia mažinti. Žinoma, tam pasitelkiamos ir valstybės lėšos“, – tvirtina S.Malinauskas.
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
