„Kai tos pataisos buvo svarstomos, buvo tokių pasiūlymų. (...) Mes buvome ir esame šalininkai griežtesnės pozicijos. Manome ir toliau, kad tas mokestis galėjo ir turėjo būti didesnis dėl to, kad tie viršpelniai atsirado ne dėl komercinių bankų įprastos veiklos, o tiesiog dėl susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, Centrinio Europos Banko keliamų palūkanų ir kitų priežasčių“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A.Mazuronis.
Parlamentaro teigimu, didesnis tarifas nenustatytas dėl valdančiosios koalicijos dviprasmiškos pozicijos.
„Tai valdančiosios daugumos atstovai nusprendė eiti tokiu kompromisiniu keliu ir bandymu šiek tiek ir bankų poziciją palikti, ir savo poziciją, kad tą mokestį reikėtų įvesti. (...) Iš vienos pusės – lygtai apmokestina, bet apmokestina tiek, kiek prašo patys bankai, procesas buvo šitaip vairuojamas“, – tvirtino A.Mazuronis.
Lietuvos Seimas gegužę priėmė įstatymą, pagal kurį bankai laikinai – dvejus metus – mokės solidarumo įnašą. Šį mokestį turės mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o jo lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
Lietuva yra ketvirta valstybė Europos Sąjungoje, įvedusi tokį mokestį bankams.
Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš ECB didinamų palūkanų normų. Įstatymas numato, kad įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija tarp bankų, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. Be to, pasak jos, mokestis pažeidžia Konstituciją, nes verslui nesuteikiama pakankamai laiko pasiruošti mokesčiui.
