„Manome, kad į mūsų susirūpinimą dėl daugelio punktų nėra pakankamai atsižvelgta, todėl laukiame artėjančių labai atkaklių ir sunkių derybų“, – žurnalistams sakė A.Merkel per spaudos konferenciją Berlyne, kur dalyvavo ir Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin.
Vokietija ir Suomija priklauso grupei daugiausia šiaurinės Europos valstybių, sumokančių į ES biudžetą daugiau nei iš jo gaunančių.
Šios pagrindinės biudžeto finansuotojos nori sumažinti išlaidas iki maždaug iki 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tačiau Europos Parlamentas reikalauja 1,3 procento.
Briuselis yra linkęs nustatyti naujus prioritetus klimato kaitos ir kitose srityse, nepaisant daugybės milijardų eurų spragos ES finansuose po „Brexito“.
„Net jeigu mūsų (įmokų) lygis išliks tas pats, vienas procentas BVP, tai reikš, kad Vokietija per metus sumokės 10 mlrd. eurų daugiau dėl infliacijos ir dėl „Brexito“, – sakė A.Merkel.
„Jeigu prie to dar bus pridėtos kitos prievolės – kaip matote, tai yra svarbu – mums teks peržiūrėti, ar pagrindinės biudžeto finansuotojos pasidalina (tą naštą) teisingai“, – nurodė ji.
Prancūzija ir dar maždaug 15 valstybių nori atsisakyti įmokų susigrąžinimo sistemos penkioms šalims – Vokietijai, Danijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai – nes po Britanijos pasitraukimo sistema bus silpnesnė.
Tarp valstybių, daugiau sumokančių Briuseliui negu iš jo gaunančių, didžiausių ES biudžeto išlaidų apribojimo rėmėjų yra vadinamasis „taupusis ketvertas“ (Austrija, Danija, Nyderlandai ir Švedija).
Mažiau pasiturinčios Pietų, Vidurio ir Rytų Europos valstybės baiminasi, kad toks apribojimas joms lems sumažėjusias įplaukas po lėšų perskirstymo, pavyzdžiui, per paramą žemės ūkiui.
Vokietijos, didžiausios Bendrijos ekonomikos, indėlis į ES biudžetą sudaro maždaug vieną penktadalį, o per artimiausius septynerius metus turėtų išaugti iki 25 procentų.
