Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad, vertinant visą situaciją ir ES biudžeto dalybas, žemės ūkiui iškovotas rezultatas geras, nes finansavimas drastiškai mažėjo visiems sektoriams.
„Jei žiūrėtume visą žemės ūkio biudžetą, didėja biudžetas bendroje sumoje – ir tiesioginėms išmokoms, ir kaimo plėtrai – 900 mln. eurų, rezultatas yra sveikintinas. Europinė dalis sąlyginai mažėja kaimo plėtrai, bet bendroje suminėje išraiškoje suma turėtų būti panaši, kaip ir šitame laikotarpyje“, – apžvelgė ministras.
Prezidentūra – už ribojimus tiesioginėms išmokoms
Prezidentas Gitanas Nausėda Briuselyje derybose dėl daugiamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto išsiderėjo didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams.
Šiemet vidutinė tiesioginė išmoka siekia 170 eurų už hektarą, 2021 metais ji pasieks apie 177,7 Eur/ha, nuo 2022 metų padidės iki 200 Eur/ha, o 2027 metais – iki 215 Eur/ha.
Visgi smulkiųjų ūkininkų atstovai ir prezidentas Gitanas Nausėda ragina, kad, siekiant užkirsti kelią tam, kad iš tiesioginių išmokų labiausiai pasipelnytų didieji ūkiai, būtų įvestos „lubos“.
Beje, dar pernai tuometis laikinasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys buvo įvedęs tiesioginių išmokų „lubas“ iki 150 tūkst. eurų vienam subjektui, tačiau dabartinis ministras Andrius Palionis, iš anksto neinformavęs net ūkininkų atstovų, šio apribojimo nepratęsė.
A.Palionis: efektas buvo nulinis
Ministras žurnalistams sakė, kad 2019 metais įvestos 150 tūkst. eurų lubos panaikintos, nes jokio finansinio efekto nebuvo, o žemdirbiai ir valstybės institucijos dėl tokio apribojimo patyrė papildomą administracinę naštą.
Tiesioginių išmokų ribojimas efekto nepasiekė, nes iš 150 tūkst. eurų buvo išskaičiuoti sumokėti atlyginimai ir mokesčiai.
„Kai galiojo „lubos“ tiesioginėms išmokoms, efektas buvo apskritas nulis, jei būtume jas sumažinę, vis tiek būtų apskritas nulis, nes darbo užmokesčio fondas, kuris dar buvo potencialas kompensuoti „lubas“, siekė 45 mln. eurų. Jei nebūtų buvę darbo užmokesčio fondo, būtų lubų efektas – 1,43 mln. Eur. Jei būtų didelis efektas, aš šimtu procentų pritarčiau“, – sakė ministras.
Pasak A.Palionio, bendras tiesioginių išmokų vokas 2019 metais buvo 510 mln. eurų, tad perskirstytas 1,4 mln. Eur didelės reikšmės neturėtų.
„Rekomendacijos buvo, kad valstybė narė gali smulkiuosius ūkininkus remti arba per hektarų paramą, arba lubas taikyti. Kada Lietuva tvirtinosi reglamentą ir taisykles, buvo priimtas sprendimas, kad pirmieji 30 hektarų yra smulkių ūkių parama“, – sakė ministras.
Žemdirbių asociacijos kritikavo, kad užuot nuėmęs apribojimus A.Palionis galėjo sumažinti „lubas“, tačiau pastarasis prieštaravo, kad naujajame finansiniame laikotarpyje patvirtinta minimali lubų suma – 100 tūkst. eurų.
A.Palionis pakartojo, kad „lubos“ pablogintų konkurencines sąlygas prekiniams ūkiams.
Rems ūkininkus per kitas priemones
Ministras žadėjo, kad naujame finansiniame laikotarpyje skirstant tiesiogines išmokas bus daugiau dėmesio skiriama smulkiųjų ūkių rėmimui – jaunųjų ūkininkų, pirmųjų hektarų.
„200 Eur/ha nepasieks visų – gali būti ir žymiai didesnės sumos. Iki 2 proc. galėjome remti jaunuosius ūkininkus, o dabar bus skiriama žymiai daugiau nei 2 proc. Išmokos jaunuosius ūkininkus turi dvigubai didesnės pasiekti ne penkerius metus, o septynerius metus“, – žadėjo ministras.
Jis pridūrė, kad daugiau skiriant jauniesiems ūkininkams smulkūs ūkiai pajus didesnį efektą, negu įvedus „lubas“.
„Turime didinti pirmųjų hektarų skaičių ir pasieksime žymiai didesnę vertę, nei įvedus lubas. Kas geriau – 2 proc. jauniesiems ūkininkams ir „lubos“, dėl kurių papildomai išeina 2 mln. eurų, ar 4 proc. nuo voko jauniesiems ūkininkams ir „lubų“ netaikymas? Iš karto pasakysiu, kad jauniesiems ūkininkams taikant 4 proc. nuo voko žymiai geriau, suminė išmoka didesnė“, – kalbėjo ministras.
Žemės ūkio skaičiavimais, apie 20 proc. gavėjų gauna 80 proc. paramos.
A.Palionis tvirtino, kad susitiks su prezidento komanda ir svarstys geriausias alternatyvas, kaip geriausiai remti smulkiuosius ūkius.
Didžiausi naudos gavėjai – stambios bendrovės
Kaip 15min jau rašė, daugiausia tiesioginių išmokų susirenka didžiausios žemės ūkio bendrovės.
„Auga Group“ 15min nurodė, kad iš viso 2019 metais gavo apie 6,5 mln. eurų subsidijų – iš jų 5,4 mln. eurų sudarė tiesioginės išmokos, likusi dalis – ekologinės žemdirbystės subsidijos.
„Linas Agro Group“ gavo per 3 mln. eurų tiesioginių išmokų, tarp didžiausių naudos gavėjų turėtų atsidurti ir „Agrokoncerno“ įmonių grupė.
Kiek lėšų gaus žemės ūkis
Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, kaimo plėtrai skiriama ir 143 mln. eurų Gaivinimo ir atsigavimo programos lėšų, tad bendra parama kaimo plėtrai skaičiuojant einamosiomis kainomis 2021–2027 metų laikotarpyje palyginti su 2014–2020 m. sumažės keliais procentais.
Tačiau, Ministerijos skaičiavimais, 2021–2027 m. kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms preliminariais skaičiavimais numatyta daugiau – apie 5,5 mlrd. Eur (skaičiuojant einamosiomis kainomis), kai 2014–2020 m. (skaičiuojant einamosiomis kainomis) buvo numatyta 4,7 mlrd. Eur.
